Ugdymas

Sąžiningi verslo sandėriai

„Viešpats rūpinasi tais, kurie Jo klauso, ir paveldas amžinai jiems priklausys. Nelaimės metu jie ne bus apvilti ir bado dienomis valgys iki soties” (Psal-myno 37, 18.19) . Ug 162.4

„Žmogus, kuris dorai gyvena, daro, kas teisu, ir kalba tiesą iš grynos širdies [...] Kas net nuostolį pa-tirdamas laikosi žodžio. [...] Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą, kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno, kas atsisako priimti papirkas, [...] ir kas užmerkia akis, kad neregėtų pikta. Toks žmogus gyvens aukštybėse [...]; jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens. Tavo akys regės puošnųjį karalių, matys aplinkui platų kraštą” (Psalmyno 15, 2.4; Izaijo 33, 15-17) . Ug 163.1

Dievas sukūrė Savo Žodyje klestinčio žmogaus paveikslą - tokio, kurio gyvenimas iš tikrųjų sėkmingas, žmogaus, kurį mielai pagerbia ir dangus, ir žemė. Jobas apie savo išgyvenimus pasakė: Ug 163.2

„Kai buvo mano žydėjimo dienos,
ir Dievas saugojo mano palapinę; kai
Visagalis dar buvo su manimi,
ir mano vaikai dar supo mane; [...]
Kai eidavau pro miesto vartus
užimti savo vietos aikštėje,
jauni vyrai, pamatę mane, duodavo kelią,
o senieji pakilę stovėdavo.
Kilmingieji liaudavosi kalbėję,
rankomis užsiimdavo burnas.
Didžiūnai pritildavo [...].
Išgirdę apie mane, žmonės mane laimino, mane pamatę, žmonės mane gyrė,
nes gelbėjau vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos,
ir našlaitį, neturintį, kas jam padėtų.
Mirdami žmonės mane laimino, aš džiuginau našlės širdį.
Teisumu vilkėjau, ir jis mane gaubė,
teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas.
Tapau aklojo akimis,
Ir luošojo kojomis.
Beturčiui buvau tėvas,
nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.
Ateivis nepraleido nakties lauke,
keleiviui buvo atviros mano durys.
Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo [...].
Mano veido šypsena jiems suteikdavo jėgų.
Buvau jų vadas ir rodžiau jiems kelią,
vedžiau juos kaip karalius savo karines pajėgas
ir guodžiau liūdinčius ” Ug 163.3

(Jobo 29, 4—16; 31, 32; 29, 21—25).

„Viešpaties palaiminimas praturtina, ir triūsas negali jo padidinti” (Patarlių 10, 22) . Išmintis skelbia: „Aš turiu turtų ir garbę, išliekantį lobį ir gerovę” (Patarlių 8, 18) . Be to, Biblijoje matomi nuklydimo nuo teisingų principų bendraujant su Dievu ir vienas su kitų, vaisiai. Tiems, kuriems patikėtos Jo dovanos, tačiau nepaiso Jo reikalavimų, Dievas sako: Ug 164.1

„Susimąstykite, kaip jums sekėsi! Jūs daug sėjote, bet mažai nuvalėte; jūs valgote, bet jums niekada negana, jūs geriate, bet jums niekada neužtenka, jūs rengiatės, bet nė vienam nėra šilta, ir kas šį tą užsidirba, tas deda į kiaurą maišą. [...] Jūs daug tikėjotės, bet mažai gavote, ir ką namo pargabenote, tą Aš vėjais paleidau. Kodėl gi? - tai Galybių Viešpaties žodis. - Ogi todėl, kad Mano Namai tebėra sugriauti. [...] Kai nueidavo kuris prie dvidešimt saikų javų krūvos, ten jų būdavo tik dešimt; kai nueidavo kuris prie vyno statinės pasisemti penkiasdešimt saikų, jų būdavo tik dvidešimt. [...] Ar gali žmogus apsukti Dievą? Tačiau mane jūs apsukate! Bet jūs klausiate: ‘Kuo Tave mes apsukame?’ ‘Savo dešimtinėmis ir atnašomis!’ ‘Todėl dangūs virš jūsų nedavė rasos, o žemė - savo derliaus’“(Agėjo 1, 5-9; 2, 16; Malachijo 3, 8; Agėjo 1, 10) . Ug 165.1

„Kadangi trypėte vargšą [...], nors pasistatėte na-mus iš tašytų akmenų, juose negyvensite, nors užsiveisėte rinktinius vynuogynus, jų vyno negersite. [...] Viešpats taip užleis tave nelaimėmis, sąmyšiais ir nesėkmėmis, kad būsi veikiai sunaikintas už savo nedorus darbus, nes palikai Mane. [...] Tavo sūnūs ir dukterys tau matant bus atiduodami svetimai tautai; pražiūrėsi akis visą dieną jų ieškodamas, bet būsi bejėgis ką nors padaryti” (Amoso 5, 11; Pakartoto Įstatymo 28, 20.32) . Ug 165.2

„Žmogus, neteisėtai kraunantis sau turtus, yra kaip kurapka, perinti ne savo dėtus kiaušinius. Turtai paliks jį gyvenimo pusiaukelėje, ir amžiaus pabaigoje jis bus laikomas mulkiu” (Jeremijo 17, 11). Ug 165.3

Kiekvieno verslo sąskaitas, kiekvieno sandėrio smulkmenas kruopščiai tikrina neregimieji auditoriai, bendradarbiai To, kuris niekada neina į kompromisą su neteisybe, niekada nepraleidžia pro akis blogio, niekada jam nepataikauja. Ug 166.1

„Kai kur nors matai vargšų priespaudą, teisių ir teisingumo pažeidimą, nenustebk. Juk kiekvieną pa-reigūną prižiūri aukštesnis pareigūnas, o virš jų yra dar aukštesni. [...] Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai” (Mokytojo 5, 7; Jobo 34, 22) . Ug 166.2

„Prieš dangų jie burnoja [...]. Tada sakoma: ‘Kaip gali Dievas žinoti?’ — ir: ‘Aukščiausiasis nesužinos, ką darome!’ Dievas sako: ‘Visa tai padarei, bet Aš nieko nesakiau, ir tu manei, kad Aš esu toks, kaip tu. Tad dabar tave peikiu ir kaltinu’” (Psalmyno 73, 9.11; 50, 21) . Ug 166.3

„Vėl pakėliau akis ir regėjau skraidantį ritinį. [...] ‘Tai prakeikimas, kuris tvyro ant viso krašto veido. Pasak įrašo vienoje jo pusėje, kas tik vagia, tas bus atskirtas, ir pasak įrašo kitoje pusėje, kas melagingai prisiekia, tas bus atskirtas. Aš jį pasiunčiau, — tai Galybių Viešpaties žodis. — Jis įeis į vagies namus ir į namus kiekvieno, melagingai prisiekiančio Mano vardu. Jis apsistos tuose namuose ir sunaikins jų sie-nojus ir akmenis’” (Zacharijo 5, 1—4) . Ug 166.4

Dievo Įstatymas skelbia nuosprendį kiekvienam nedorėliui. Žmogus gali nekreipti dėmesio į tą balsą, gali stengtis ignoruoti perspėjimą, bet veltui. Jis seks paskui jį. Jis bus išgirstas. Jis sugriaus nusidėjėlio ramybę. Jei šis nepaklausys, tas balsas persekios jį iki mirties. Jis paliudys prieš jį teisme. Kaip neužgesinama liepsna jis pagaliau sunaikins sielą ir kūną. Ug 167.1

„O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?!” (Morkaus 8, 36.37) Ug 167.2

Šį klausimą turi apsvarstyti kiekvienas tėvas ir motina, kiekvienas mokytojas, kiekvienas mokinys - kiekvienas žmogus, jaunas ar senas. Jokia verslo struktūra ar gyvenimo planas negali būti patvarus ir užbaigtas, jeigu apima tik trumpus šio dabartinio gyvenimo metus, nesirūpinant nesibaigiančia ateitimi. Tebūna jaunimas mokomas mąstyti apie amžinybę. Tebūna jie mokomi rinktis amžinuosius principus ir siekti išliekančios nuosavybės - krauti „nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės”, susirasti draugų „neteisingąja Mamona”, kad, kai jos nebeliks, jie būtų priimti į „amžinąsias padangtes” (Luko 12, 33; 16, 9) . Visiems, kurie taip elgiasi, tai geriausias pasirengimas gyvenimui šiame pasaulyje. Joks žmogus negali susikrauti lobių danguje, nepra-turtinęs ir nesutaurinęs savo gyvenimo Žemėje. „Maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas” (1 Timotiejui 4, 8) . Ug 167.3