Ugdymas

Verslo principai ir metodai

„Kas elgiasi dorai, tas saugiau gyvena“.

NĖRA tokio teisėto verslo, kuriam Biblija nesuteiktų būtiniausių žinių. Jos darbštumo, sąžiningumo, taupumo, nuosaikumo ir tyrumo principai yra tikrosios sėkmės paslaptis. Šie principai, išdėstyti Patarlių knygoje, sudaro praktinės išminties lobyną. Kur prekybininkas, amatininkas ar kokio nors verslo padalinio vadovas gali rasti sau ir savo darbuotojams geresnes elgesio taisykles, nei šie išminčiaus žodžiai: Ug 156.1

„Matai žmogų, turintį darbo įgūdžių? Jis tarnaus karaliui, užuot tarnavęs paprastiems žmonėms” (Pa-tarlių 22, 29) . Ug 156.2

„Kiekvienas triūsas duoda naudos, vien plepėjimas veda į skurdą” (Patarlių 14, 23) . Ug 156.3

„Dykaduonis alksta ir nieko neturi. [...] Juk gir-tuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais ” (Patarlių 13, 4; 23, 21) . Ug 156.4

„Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas; todėl nebendrauk su tuščiuplepiu” (Patarlių 20, 19). Ug 156.5

„Kas yra taupios kalbos, tas tikrai išmintingas [...], o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus” (Patarlių 17, 27; 20, 3) . Ug 156.6

„Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako. [...] Argi gali jis vaikščioti žarijomis, nenusvildamas kojų?” (Patarlių 4, 14; 6, 28) Ug 157.1

„Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas” (Patarlių 13, 20) . Ug 157.2

„Žmogus turi bičiulių, kurie jį pražudo, o tikras draugas jam artimesnis už brolį” (Patarlių 18, 24). Ug 157.3

Visą mūsų įsipareigojimų vieni kitiems esmę nusako Kristaus žodžiai: Ug 157.4

„Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite” (Mato 7, 12) . Ug 157.5

Kokia daugybė žmonių galėtų išvengti finansinių nesėkmių ir žlugimo, jei atkreiptų dėmesį į perspėjimus, taip dažnai kartojamus ir akcentuojamus Šventajame Rašte: Ug 157.6

„Kas skuba pralobti, tas neliks be kaltės” (Patarlių 28, 20) . Ug 157.7

„Iš karto įgyti turtai sunyks, o kas po truputį kaupia, tas juos didina” (Patarlių 13, 11) . Ug 157.8

„Turtai, įgyti apgaulingu liežuviu, tai praeinantis rūkas ir mirties spąstai” (Patarlių 21, 6) . Ug 157.9

„Kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu” (Pa-tarlių 22, 7) . Ug 157.10

„Kas laiduoja už svetimą, daro sau skriaudą, o kas atsisako tai daryti, neturės rūpesčių” (Patarlių 11, 15) . Ug 157.11

„Neperkelk ežią ženklinančio senojo akmens ir nė nesikėsink į našlaičių laukus, nes jų Atpirkėjas galingas, Jis apgins jų bylą prieš tave. [...] Vargšo skriaudimas, norint praturtėti, ir davimas turtuoliui baigiasi neturtu. [...] Kas kasa duobę, tas į ją įkris; akmuo užrieda ant to, kuris jį parita” (Patarlių 23, 10.11; 22, 16; 26, 27) . Ug 157.12

Tai principai, nuo kurių priklauso visuomenės gerovė - ir pasaulietinių, ir religinių bendrijų. Būtent šie principai apsaugo nuosavybę ir gyvybę. Už viską, kas įgalina pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, pasaulis turi būti dėkingas Dievo Įstatymui, kuris išdėstytas Jo Žodyje ir kurio vis dar dažnai neryškias ir išsitrynusias linijas galima atsekti žmonių širdyse. Ug 158.1

Psalmių giedotojo žodžiai: „Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų” (Psalmyno 119, 72) teisingi ne tik religiniu požiūriu. Tai absoliuti tiesa, kuri atpažįstama ir verslo pasaulyje. Net šiais pinigų vaikymosi laikais, kai varžymasis dėl jų toks nuožmus, o metodai - tokie nešvarūs, vis dar plačiai pripažįstama, kad jaunam, gyvenimą pradedančiam žmogui dorumas, darbštumas, santūrumas, skaistumas ir taupumas yra geresnis kapitalas už bet kokią sumą pinigų. Ug 158.2

Ir vis dėlto netgi iš tų, kurie vertina šias savybes ir pripažįsta Bibliją kaip jų šaltinį, tik nedaugelis atpažįsta principą, nuo kurio jie priklauso. Sąžiningo verslo ir tikros sėkmės pagrindą sudaro Dievo nuosavybės pripažinimas. Visa ko Kūrėjas, Jis yra pirminis Savininkas. Mes - Jo prievaizdai. Viskas, ką mes turime, yra Jo duotas kreditas, kurį dera naudoti pagal Jo nurodymus. Ug 158.3

Tai kiekvieno žmogaus pareiga. Su tuo susijusi visa žmonių veiklos sfera. Pripažįstame mes tai ar ne, esame prievaizdai, kuriems Dievas suteikė tam tikrus talentus bei sugebėjimus ir paleido į pasaulį, kad atliktume Jo skirtąjį darbą. Kiekvienam yra paskirtas darbas (žr. Morkaus 13, 34), darbas, kuriam pritaikyti žmogaus sugebėjimai, darbas, kuris bus naudingiausias pačiam žmogui, jo artimiesiems ir labiausiai pagarbins Dievą. Ug 159.1

Taigi mūsų užsiėmimas ar pašaukimas yra Dievo didžiojo plano dalis, ir, kol dirbame pagal Jo valią, Jis Pats atsakingas už to darbo vaisius. „Mes juk esame Dievo bendradarbiai” (1 Korintiečiams 3, 9), taigi mūsų pareiga - ištikimai vykdyti Jo nurodymus. Tad nėra prasmės nerimauti. Būkime darbštūs, ištikimi, rūpestingi, taupūs, taktiški ir maksimaliai išnaudokime kiekvieną sugebėjimą. Tačiau dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į mūsų pastangų vaisius, o į Dievo pažadą. Žodis, kuris maitino Izraelį dykumoje ir palaikė Eliją bado metu, tą pačią galią turi ir šiandien. „ Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: Ką valgysime?’ — arba: Ką gersime?‘[...]. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta” (Mato 6, 31.33) . Ug 159.2

Tas, kuris suteikia žmonėms galią praturtėti, kartu su šia dovana yra susiejęs ir pareigą. Jis reikalauja atiduoti Jam tam tikrą dalį iš visko, ką mes gauname. Dešimtinė priklauso Viešpačiui. „Visos žemės dešimtinės, ar tai būtų javai iš dirvos, ar medžių vaisiai, priklauso Viešpačiui. [...] Visos dešimtinės jaučių bandos ir avių kaimenės [...] bus pašvęstas Viešpačiui” (Kunigų 27, 30.32). „O iš viso, ką Tu man duodi, tikrai atseikėsiu Tau dešimtinę” (Pradžios 28, 22). „Atneškite visą dešimtinę į sandėlį” (Malachijo 3, 10) . Tai Dievo įsakymas, o ne raginimas būti dėkingiems ar dosniems. Tai paprasčiausio sąžiningumo reikalas. Dešimtinė priklauso Viešpačiui, ir Jis įpareigojo mus grąžinti Jam tai, kas yra Jo. „O iš prievaizdų reikalaujama, kad būtų patikimi” (1 Korintiečiams 4, 2) . Jei sąžiningumas yra pagrindinis verslo principas, argi neturėtume pripažinti savo pareigos Dievui - pareigos, kuri yra visų kitų pareigų pagrindas ? Ug 159.3

Kadangi esame prievaizdai, turime atlikti savo pareigas ne tik Dievui, bet ir žmogui. Kiekvienas žmogus yra skolingas begalinei Atpirkėjo meilei už gyvenimo dovanas. Maistas, drabužiai ir pastogė, kūnas, protas ir siela - viskas nupirkta Jo krauju. Dėkingumo pareiga bei tarnyste Kristus susieja mus ir su mūsų artimaisiais. Jis liepė: „Stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti” (Galatams 5, 13). „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų Mano brolių, Man padarėte” (Mato 25, 40). Paulius pasakė: „Juk aš skolingas graikams ir barbarams, išmintingiems ir neišmanantiems” (Romiečiams 1, 14) . Mes taip pat. Viskas, kas palaimino mūsų gyvenimą labiau nei kitų, įpareigoja mus prieš kiekvieną žmogų, kuriam galėtume pasitarnauti. Šios tiesos vienodai tinka ir mažam kambarėliui, ir buhalterijai. Gėrybės, kurias turime, priklauso ne mums, ir šito fakto niekada nedera užmiršti. Mes esame tik prievaizdai, ir nuo to, kaip vykdysim savo pareigą Dievui ir žmogui, priklauso mūsų artimųjų gerovė ir mūsų pačių likimas šiame ir būsimajame gyvenime. Ug 160.1

„Vieni dosniai dalija ir turtėja, o kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta. Dosnus žmogus turtėja, o kas pagirdo kitus, tas bus pats pagirdytas. [... ] Mesk savo duoną į vandenis, ir po daugelio dienų ją atrasi” (Patarlių 11, 24.25; Mokytojo 11, 1) . Ug 161.1

„Nenuvargink savęs norėdamas pralobti [...]. Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges” (Patarlių 23, 4.5) . Ug 161.2

„Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, pri-kimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta” (Luko 6, 38) . Ug 161.3

„Gerbk Viešpatį viskuo, ką turi, visomis savo derliaus pirmienomis; ir tavo svirnai bus pilni grūdų, o šviežias vynas liesis per statinių kraštus” (Patarlių 3,9.10) . Ug 161.4

„Atneškite visą dešimtinę į sandėlį, kad būtų maisto Mano Namuose, ir taip Mane išmėginkite, — kalbėjo Galybių Viešpats. — Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima. Dėl jūsų taip sudrausiu skėrius, kad jie nesunaikins jūsų žemės derliaus, ir jūsų vynmedis laukuose nebus be vaisių [...]. Visos tautos laikys jus laimingais, nes jūs būsite malonumų kraštas” (Malachijo 3, 10—12). Ug 161.5

„Jei elgsitės pagal Mano įstatus, laikysitės Mano įsakymų ir ištikimai vykdysite juos, laiku duosiu jums lietaus, kad žemė išaugintų savo derlių ir laukų medžiai atneštų vaisių. Javus kulsite ligi vynuogių rinkimo meto, o vynuogių rinkimas pasivys sėją. Valgysite savo duonos iki soties ir savo krašte galėsite saugiai gyventi. Sukursiu krašte ramybę, [...], ir nebus kas jus gąsdintų” (Kunigų 26, 3—6). Ug 162.1

„Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą. [...] Laimingas, kas rūpinasi vargšais; nelaimės dieną jį Viešpats gelbės. Viešpats jį saugos ir stiprins, padarys laimingą žemėje ir nepaliks priešų rankose. [...] Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui; Jis atmokės jam už gerą darbą ” (Izaijo 1, 17; Psalmyno 41, 2.3; Patarlių 19, 17). Ug 162.2

Tas, kuris taip investuoja, susikrauna dvigubą lobį. Be to, kurį, kad ir kaip išmintingai tvarkęs, jis pagaliau turės palikti, žmogus susikaupia turtą amžinybei. Tas turtas yra charakteris - vertingiausia nuosavybė Danguje ir Žemėje. Ug 162.3