Paslėpti lobiai

58/62

Atimtas Talentas

Tingiajam tarnui buvo paskelbtas toks nuospren-dis: „Atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų” (Mato 25, 28). Ištikimojo tarno apdovanojimas parodytas ne kaip atpildas Paskuti-niame teisme, bet kaip padėka dar šiame gyvenime suteikianti daugiau galimybių. Kaip gamtoje, taip ir dvasiniame pasaulyje kiekviena neišnaudojama jėga susilpnės ir sunyks. Aktyvumas yra gyvenimo dėsnis; dykinėjimas yra mirtis. „Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui” (1 Korintiečiams 12,7). Jo dovanos, panaudotos kitų palaimai, gausėja. Apribotos tarnavimu sau, jos nyksta ir galiausiai atimamos. Tas, kuris atsisako duoti tai, ką gavo, ga-liausiai pamatys, kad nebeturi ką duoti. Jis matys, kaip jo talentai mažėja, o vėliau visai išnyksta. Pl 329.2

Tegul niekas nemano, kad gali gyventi savanau-dišką gyvenimą ir tenkinti savus interesus, o po to dar patekti į Viešpaties džiaugsmo puotą. Jie negalėtų dalyvauti nesavanaudiškos meilės džiaugsme. Jie nebūtų tinkami dangaus buveinėms. Jie negalėtų įvertinti tyros meilės aplinkos, kuri pripildo dangų. Angelų balsai ir arfų muzika jiems nepatiktų. Jų pro-tui dangaus mokslas būtų mįslė. Pl 330.1

Didžiąją Teismo dieną tie, kurie nedirbo Kristui, kurie vengė bet kokios atsakomybės, galvodami apie save, tenkindami savo poreikius, turės stoti prieš visos žemės Teisėją kartu su tais, kurie darė blogį. Jie bus vienodai pasmerkti. Pl 330.2

Daugelis, kurie laiko save krikščionimis, nepaiso Dievo reikalavimų ir nesuvokia, kad tai yra blogis. Jie žino, kad piktžodžiautojai, žmogžudžiai, paleistuviai nusipelno bausmės; bet vertindami save, jie pasitenkina religingumu. Jiems patinka klausytis sakomų pamokslų, todėl įsivaizduoja, kad jie yra krikščionys. Nors praleido gyvenimą rūpindamiesi savimi, jie bus lygiai taip pat nustebinti, kaip anas neištikimasis tarnas palyginime, kai išgirdo nuosp-rendį: „Atimkite iš jo talentą”. Kaip ir žydai, jie per klaidą pasisavino palaiminimų džiaugsmą. Pl 330.3

Daugelis, kurie atsisako krikščioniško darbo, tei-sinasi savo nesugebėjimu dirbti. Argi Dievas sukūrė juos negabius? Ne, jokiu būdu. Sis nesugebėjimas yra jų pasirinkto neveiklumo pasekmė. Jie nujaučia nuosprendį: „Atimkite iš jo talentą”. Nuolatinis talentų nepanaudojimas užgesino jiems Sventąją Dvasią, kuri yra vienintelė šviesa. Nuosprendis: „Sitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes” (Mato 25, 30) - užspaudžia Dangaus antspaudą ant pasirinkimo, kurį jie patys padarė amžinybei. Pl 331.1

*****