Paslėpti lobiai

„Neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių”

Pagal Luko 16,1-9

Kristus atėjo didžiausio dvasinio nuosmukio metu. Žmonės iškeitė amžinuosius dalykus į praeinančius, ateities reikalavimus į dabarties reikalus. Jie priėmė iliuzijas kaip tikrovę, o tikrovę vertino kaip iliuzijas. Jie tikėjimu nematė neregimojo pasaulio. Sėtonas iškėlė jiems gyvenimo dalykus tarsi jie būtų verti didžiausio dėmesio, ir žmonės pasidavė jo gundymams. Pl 332.1

Kristus atėjo pakeisti požiūrio. Jis siekė išsklaidyti kerus, kuriais žmonės buvo sužavėti ir suvedžioti. Savo mokymu Jis siekė suderinti dangiškus ir žemiškus reikalavimus, nukreipti žmonių mintis nuo dabarties į ateitį. Jis ragino juos nusigręžti nuo dabarties dalykų ir pasiruošti amžinybei. Pl 332.2

„Buvo vienas turtingas žmogus, - ėmė pasakoti Jėzus. - Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą” (Luko 16, 1). Turtuolis paliko savo turtą tarno rankose, bet tarnas buvo neištikimas, ir šeimininkas įsitikino, kad jis buvo nuolatos apvagiamas. Seimininkas nusprendė daugiau nebelaikyti jo tarnyboje ir pareikalavo duoti apyskaitą. „Pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu!’” (Luko 16, 2) Pl 332.3

Suprasdamas, kad bus atleistas, prievaizdas matė jam atsiveriančius tris kelius. Jis privalo dirbti, prašyti išmaldos arba mirti iš bado. Ir jis tarė sau: “‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaiz- davimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’. Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pir-mąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Sis atsa-kė: ‘Simtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘ Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt.’ Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Simtą saikų kviečių ', . Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’” (Luko 16, 3-7). Pl 333.1

Sis suktas tarnas padarė kitus savo nesąžiningu-mo bendrininkais. Jis apgavo šeimininką, kad būtų naudingas skolininkams, bet priimdami jo klastą, jie patys įsipareigojo priimti jį kaip draugą į savo namus. Pl 333.2

„Seimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs” (Luko 16, 8). Pasaulietis pagyrė įžvalgumą žmogaus, kuris jį apgavo. Tačiau turtuolio pagyrimas nebuvo Dievo pagyrimas. Pl 333.3

Kristus nepagyrė nesąžiningojo prievaizdo, tačiau Jis panaudojo gerai žinomą atsitikimą, kad duotų pamoką, kurią norėjo pateikti. „Taip pat ir Aš jums sakau: neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių, kad, kai jos nebeliks, priimtų jus į amžinąsias pa-dangtes” (Luko 16, 9). Pl 333.4

Fariziejai smerkė Išgelbėtoją, kad Jis bendrauja su muitininkais ir nusidėjėliais. Tačiau Jo susido-mėjimas jais dėl to nesumažėjo, ir Jo pastangos nesumenkėjo. Jis matė, kad jų veikla vedė juos į pa-gundą. Juos supo gundymai. Pirmą klaidingą žingsnį žengti labai lengva, po to seka nuosmukis į dar didesnį nedorumą ir sunkesnius nusikaltimus. Kris-tus visomis galimomis priemonėmis siekė nukreipti juos aukštesnių tikslų ir principų link. Šį tikslą Jis turėjo omenyje pasakodamas apie neištikimą tarną. Muitininkai dažnai elgdavosi taip, kaip pavaizduota palyginime, todėl Kristaus apibūdinime jie atpažino save ir savo įpročius. Jų dėmesys buvo patrauktas, ir daugelis pasimokė dvasingumo išvydę savo nedorus darbus. Pl 334.1

Palyginimas buvo skirtas Jo mokiniams. Pirmiau-sia jiems buvo duotas tiesos raugas, kuris per juos turėjo pasiekti kitus. Daugelio Kristaus mokymų mokiniai iš pradžių nesuprato ir dažnai Jo pamokos būdavo beveik užmirštos. Tačiau veikiant Šventajai Dvasiai, šios tiesos vėliau buvo atgaivinamos ir per mokinius buvo aiškiai perduotos naujai įtikėjusiems, kurie prisijungdavo prie bažnyčios. Pl 334.2

„Net jeigu turtai ir didėtų, neprisiriškite prie jų širdimi” (Psalmių 62, 11). „Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges” (Patarlių 23,5). „Žmonės [...] pasitiki savo turtais ir didžiuojasi savo lobių gau-sumu. Joks žmogus negali savęs atpirkti ar mokėti Dievui savo išpirkos” (Psalmių 49, 7.8). Pl 334.3

Išgelbėtojas taip pat kalbėjo ir fariziejams. Jis turėjo viltį, kad jie taip pat suvoks Jo žodžių galią. Daugelis buvo giliai įtikinti; jei jie būtų klausę tiesos Šventosios Dvasios mokomi, kai kurie būtų tapę ti-kinčiais į Kristų. Pl 334.4

Fariziejai stengėsi pažeminti Kristų žmonių akyse, jie kaltino Jį bendravimu su muitininkais ir nusidė-jėliais. Dabar Jis tuos priekaištus atgręžia prieš Savo kaltintojus. Tą pačią sceną, kuri buvo įvykusi tarp muitininkų, Jis pateikia ir fariziejams. Taip pavaiz-duojami jų veiksmai ir kartu parodomas vienintelis kelias, kuriuo jie gali išpirkti savo klaidas. Pl 335.1

Neištikimajam prievaizdui šeimininko turtai buvo patikėti doriems tikslams, tačiau jis panaudojo juos sau. Taip nutiko ir Izraeliui. Dievas pasirinko Abraomo ainius. Savo galinga ranka Jis išlaisvino juos iš Egipto vergijos. Jis padarė juos šventos tiesos saugykla pasaulio palaimai. Jis patikėjo jiems gyvus pranašus, kad jie galėtų perduoti šviesą kitiems. Tačiau Jo prievaizdai panaudojo šias dovanas, kad praturtintų ir išaukštintų save. Pl 335.2

Fariziejai, kupini puikybės ir savo teisumo su-pratimo, neteisingai panaudojo turtus, kuriuos jiems paskolino Dievas, kad naudotų Jo šlovei. Pl 335.3

Palyginime tarnas visai nesirūpino dėl ateities. Turtus, kurie buvo patikėti jam kitų gerovei, jis pa- naudoj o sau, galvodamas tik apie dabartį. Jei iš jo būtų atimtas prievaizdo darbas, jis nebebūtų turėjęs nieko, ką galėtų laikyti savu. Tačiau šeimininko turtai vis dar buvo jo rankose, ir jis nusprendė pasinaudoti jais, kad užsitikrintų ateitį, kilus nepritekliui. Kad tai atliktų, jis turėjo dirbti pagal naują planą. Užuot kaupęs sau, jis turėj o duoti kitiems. Taip jis galėj o įsigyti draugų, kurie priims jį, kai jis bus išmestas lauk. Lygiai tai laukė fariziejų. Iš jų greitai turėjo būti atimtas jų darbas, ir jie turėjo pasirūpinti ateitimi. Tiktai darydami gera kitiems, jie galėjo užsitikrinti naudą sau. Tiktai dalydami Dievo dovanas šiame gyvenime, jie galėjo pasiruošti amžinybei. Pl 335.4

Papasakojęs palyginimą, Kristus tarė: „Šio pa-saulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai” (Luko 16, 8). Tai reiškia, kad pa-sauliečiai parodo daugiau išminties ir atkaklumo tarnaudami sau, nei save vadinantys Dievo vaikais daro tarnaudami Jam. Taip buvo Kristaus dienomis. Taip yra dabar. Pažvelkite į daugelio žmonių, kurie laiko save krikščionimis, gyvenimą. Viešpats apdo-vanojo juos gabumais, jėgomis ir įtaka. Jis patikėjo jiems pinigus, kad jie galėtų būti Jo bendradarbiai didžiajame atpirkimo darbe. Visos Jo dovanos turi būti naudojamos žmonijos palaimai, kad padėtų kenčiantiems ir skurstantiems. Mes turime pamaitinti alkanus, aprengti nuogus, rūpintis našlėmis ir našlaičiais, tarnauti nusivylusiems ir suklupusiems. Dievas niekuomet neturėjo omenyje, kad pasaulyje turėtų egzistuoti skurdas. Jis niekuomet neturėjo omenyje, kad vienas žmogus gyventų labai turtingai, o kitų vaikai prašytų duonos. Visos lėšos, viršijančios natūralius poreikius, yra patikėtos žmogui, kad darytų gera ir teiktų palaimą žmonijai. Viešpats sako: „Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai” (Luko 12, 33). Būkite dosnūs (1 Timotiejui 6, 18). „Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, palie-gėlių, luošų ir aklų” (Luko 14,13). „Nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, duoti laisvę pavergtiesiems, sulaužyti bet kokį jungą, dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą [...] palengvini varguolio gyvenimą [...]” (Izaijo 58, 6.7.10). „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Morkaus 16, 15). Tokie yra Viešpaties įsakymai. Ar taip elgiasi didžiulis krikščionybės kūnas? Pl 336.1

Deja, daugybė žmonių pasisavina Dievo dovanas! Dauguma jų prie vieno namo statosi dar vieną, o prie turimos žemės prisijungia dar daugiau žemės. Žmo-nės leidžia pinigus malonumams, apetitui tenkinti, prašmatniems namams, baldams ir drabužiams. Jų artimieji paliekami skursti, sirgti ir mirti kančiose. Daugybė žūsta nepajutę gailestingumo žvilgsnio, neišgirdę užuojautos žodžio. Pl 337.1

Žmonės yra kaltinami apvogę Dievą. Jų sava-naudiškas lėšų naudojimas vagia Viešpaties šlovę, kuri turėtų būti Jam teikiama, padedant kenčiančiai žmonijai ir gelbstint juos. Jie pasisavina Jo patikėtas gėrybes. Viešpats pareiškia: „Pasirodysiu pas jus teisti ir tuoj au liudysiu prieš raganius, prieš svetimautojus, prieš melagingai prisiekiančius, prieš tuos, kurie apgauna samdinį dėl algos, skriaudžia našlę ir našlaitį, prieš tuos, kurie atstumia ateivį ir Manęs ne-bijo [...]. Ar gali žmogus apsukti Dievą? Tačiau Mane jūs apsukate! Bet jūs klausiate: ‘Kaip mes Tave apsu-kame?’ Savo dešimtinėmis ir atnašomis! Prakeikimą esate užsitraukę, nes Mane apsuka visa jūsų gentis!” (Malachijo 3, 5.8.9) „Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti. Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. [...] Jūs tebekraunate turtus dienų pabaigoje. [...] Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis sker-dimo dienai. [...] Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į Galybių Viešpaties ausis” (Jokūbo 5,1-3.5.4). Pl 337.2

Iš kiekvieno bus pareikalauta sugrąžinti jam pa-tikėtas dovanas. Paskutiniojo teismo dieną žmonių susikrauti turtai bus beverčiai. Jie neturi nieko, ką galėtų vadinti savo nuosavybe. Pl 338.1

Tie, kurie praleidžia savo gyvenimą, kaupdami žemiškus turtus, elgiasi neprotingai, nes jie nesirū-pina savo amžinąja gerove, jie daro tą patį, ką darė nesąžiningasis prievaizdas. Save vadinantys šviesos vaikais yra ne tokie išmintingi, kaip šios kartos pa-saulio vaikai (Luko 16, 8). Jie yra tie, apie kuriuos pranašas rašo savo regėjime apie didžiąją Teismo dieną: „Tą dieną žmonės kurmiams ir šikšnospar-niams numes sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarė garbinti. Jie lįs į uolų urvus ir skardžių plyšius nuo VIEŠPATIES siaubo ir Jo šlovės žėrėjimo, kai Jis pakils sudrebinti žemės” (Izaijo 2, 20.21). Pl 338.2

„Taip pat ir Aš jums sakau: neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių, - sako Kristus, - kad, kai jos ne-beliks, priimtų jus į amžinąsias padangtes” (Luko 16, 9). Dievas, Kristus ir angelai - visi tarnauja prislėg-tiesiems, kenčiantiems ir nuodėmingiems. Atsiduo-kite šiam Dievo darbui, naudokite Jo dovanas šiam tikslui, ir jūs sukursite draugystę su dangiškomis būtybėmis. Jūsų širdis plaks užuojauta drauge su jų širdimis. Savo charakteriu jūs pasidarysite panašus į juos. Jūs nebūsite svetimi šiems dangaus buveinių gyventojams. Kai praeis visi žemiški dalykai, sargai prie dangaus vartų pakvies jus įeiti. Pl 338.3

Lėšos, kurios buvo naudojamos kitų palaimai, duos pelną. Teisingai panaudoti turtai padarys daug gero. Sielos bus laimėtos Kristui. Vykdantis Kristaus gyvenimo planą, pamatys danguje tuos, kuriems jis dirbo ir aukojosi žemėje. Su dėkingumu atpirktieji prisimins tuos, kurie padėjo jiems išsigelbėti. Dangus bus brangus tiems, kurie buvo ištikimi sielų gelbėjimo darbininkai. Pl 339.1

Sis palyginimas pateikia pamoką visiems. Kiek-vienas bus atsakingas už malonę, suteiktą jam per Kristų. Gyvenimas yra per daug svarbus, kad būtų galima jį praleisti tenkinant laikinus ir žemiškus įgei-džius. Viešpats nori, kad mes perduotume kitiems tai, ką esame gavę patys - amžinas ir nematomas vertybes. Pl 339.2

Kiekvienais metais milijonai žmonių pasitraukia į amžinybę neperspėti ir neišgelbėti. Kiekvieną aki-mirką mūsų permainingas gyvenimas suteikia mums progą pakviesti ir išgelbėti sielas. Sios galimybės at-eina ir praeina. Dievas nori, kad mes atliktume savo darbą kuo geriau. Bėga dienos, savaitės ir mėnesiai, mes turime viena diena, viena savaite, vienu mėnesiu mažiau laiko, kad spėtume viską deramai atlikti. Praeis dar keletas metų, ir išgirsime balsą, į kurį negalėsime neatsakyti: „Duok savo prievaizdavimo apyskaitą” (Luko 16, 2). Pl 339.3

Kristus kviečia kiekvieną apsigalvoti. Sąžiningai palyginkime. Padėkite į vieną svarstyklių lėkštę Jėzų, tai yra amžinuosius turtus, gyvenimą, tiesą, dangų ir Kristaus džiaugsmą išgelbėtais žmonėmis, o į kitą padėkite viską, kas patrauklu, ką gali pasiūlyti pasaulis. Į vieną svarstyklių lėkštę padėkite savo ir tų žmonių, kuriuos galėjote išgelbėti, žūtį; į kitą padėkite savo ir jų gyvenimą, kuris prilygsta Dievo gyvenimui. Pasverkite laikinuosius ir amžinuosius dalykus. Kol jūs tai darote, Kristus sako: „Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” (Morkaus 8, 36) Pl 339.4

Dievas nori, kad mes pasirinktume dangiškuosius dalykus vietoje žemiškųjų. Jis atveria mums galimybę kaupti savo turtus danguje. Jis nori padrąsinti mus ir suteikti saugumo mūsų rinktiniam turtui. Jis pareiškia: „Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą, žmones - retesnius už auksą iš Ofyro” (Izaijo 13, 12). Kai turtai, kuriuos sukapoja kandys ir suga-dina rūdys, bus iššluoti, Kristaus sekėjai džiaugsis savo dangiškais lobiais, turtais, kurie negenda. Pl 340.1

Draugystė su Kristaus atpirktaisiais yra stipresnė už visas pasaulio draugystes. Leidimas gyventi bu-veinėse, kurių paruošti nuėjo mūsų Viešpats, yra ge-resnis už leidimą gyventi prabangiausiuose pasaulio rūmuose. Geriausi pagyrimo žodžiai bus Išgelbėtojo žodžiai, ištarti Jo ištikimiesiems tarnams: „Ateikite, Mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!” (Mato 25,34) Tiems, kurie pasisavino Jo turtus, Kristus dar suteikia galimybę įsigyti amžinuosius turtus. Jis sako: „Duokite, ir jums bus duota. [...] Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau pini-ginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės” (Luko 6, 38; 12, 33). „Sio pasaulio turtuoliams įsakyk [...], tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais, esti dos-nūs, dalijasi su kitais. Šitaip jie susikraus lobį - gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą” (1 Timotiejui 6,17-19). Pl 340.2

Tegul jūsų turtai eina pirma jūsų į dangų. Sudėkite savo turtus priešais Dievo sostą. Įsigykite teisę į neiš- tiriamus Kristaus turtus. „Taip pat ir Aš jums sakau: neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių, kad, kai jos nebeliks, priimtų jus į amžinąsias padangtes”. Pl 341.1

*****

...Gerumas - tai žvilgsnis meilingas.
Gerumas - švelnumas akių.
Tai - žodis meilus, neklastingas,
Tai - šypsnis iš sielos gelmių.

Gerumas - pavargusiam jėgos,
Ligoniui - greita sveikata,
Nelaimėliui, vargšui paliegus —
Paguodos, versmių visata... Pl 341.2

Zita Kazimiera Kirsnauskaitė

*****