Paslėpti lobiai
Dirva Šalikelėje
Dirvos įtaka į ją įbertos sėklos augimui yra svar-biausias dalykas, apie kurį kalbama palyginime apie sėjėją. Šiuo palyginimu Kristus vaizdingai sakė Savo klausytojams: „Jums nesaugu būti Mano darbo kri-tikais ar rodyti nusivylimą dėl to, kad jis netenkina jūsų siekių. Jums svarbiausia yra tai, kaip jūs suvo-kiate Mano žinią. Nuo to, ar jūs priimsite, ar atmesite ją, priklauso jūsų amžinasis likimas”. Pl 27.3
Aiškindamas apie sėklą, kuri nukrito į šalikelę, Jis pasakė: „Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie Karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio” (Mato 13, 19). Pl 28.1
Prie kelio pasėta sėkla simbolizuoja Dievo Žodį, kuris krinta į neatidaus klausytojo širdį. Kaip kietai žmonių ir žvėrių kojomis sumintas takas, tokia širdis tampa plačiu vieškeliu pasaulietiškai veiklai, malonumams ir nuodėmėms. Pasinėrusi į savanau-diškus tikslus ir nuodėmingą nuolaidžiavimą sau, siela užsikietinta nuodėmės klasta (Hebrajams 3, 13). Dvasiniai sugebėjimai yra paralyžiuoti. Žmonės girdi Žodį, bet jo nesupranta. Jie nepastebi, kad jis yra skirtas jiems. Jie nesupranta savo poreikių ir jiems gresiančio pavojaus. Jie nepajaučia Kristaus meilės ir praleidžia negirdomis Jo malonės žinią tarsi ji ne jiems skirta. Pl 28.2
Kaip paukščiai yra pasiruošę sulesti sėklą šali-kelėje, taip ir šėtonas yra pasiruošęs pagriebti die-viškosios tiesos grūdus iš sielos. Jis bijo, kad Dievo Žodis gali prižadinti nerūpestinguosius ir padaryti įtaką užkietėjusiai širdžiai. Šėtonas ir jo angelai visa-da būna susirinkimuose, kur skelbiama Evangelija. Tuo metu, kai dangaus angelai stengiasi Dievo Žodį įtvirtinti širdyse, šėtonas visą laiką stengiasi Žodį padaryti neveiksmingą. Pl 28.3
Su jo piktumui prilygstančiu uolumu jis stengiasi trukdyti Dievo Dvasios darbui. Tuo tarpu, kai Kristus traukia sielą Savo meile, šėtonas stengiasi nukreipti žmogaus dėmesį, kuris yra pasiruošęs ieškoti Gelbė-tojo. Šėtonas užima žmogaus protą pasaulio intere-sais. Jis sužadina kritikos dvasią ar sukelia abejones ir nepasitikėjimą. Pamokslautojo kalba arba maniera gali nepatikti klausytojams ir jie ima domėtis tik šiais trūkumais. Tokiu atveju tiesa, kurios jiems reikia ir kurią maloningai jiems siunčia Dievas, nepadaro reikiamos įtakos. Pl 29.1
Šėtonas turi daug pagalbininkų. Daugelis, kurie vadina save krikščionimis, padeda gundytojui išplėšti tiesos sėklas iš kitų širdžių. Daugelis, kurie klausosi skelbiamo Dievo Žodžio, paverčia jį kritikos objektu namuose. Jie aptarinėja pamokslą lygiai taip, kaip aptarinėtų lektoriaus ir politiko žodžius. Žinia, kuri turėtų būti vertinama kaip Viešpaties Žodis jiems, yra aptarinėjama pašaipiai arba su pajuokiančiais komentarais. Pamokslininko charakteris, motyvai ir veiksmai, taip pat ir bažnyčios narių elgesys laisvai aptarinėjamas. Paskelbiamas rūstus nuosprendis, atkartojamos paskalos ar šmeižtas, ir tai daroma girdint neatsivertusiems. Labai dažnai šiuos dalykus aptarinėja tėvai, girdint jų vaikams. Taip yra griaunama pagarba Dievo skelbėjams ir jų žiniai. Daugelis išmoksta lengvabūdiškai vertinti ir patį Dievo Žodį. Pl 29.2
Todėl daugelyje krikščioniškų šeimų tėvai patys savo vaikus atbaido nuo tikėjimo, o vėliau jų klausia, kodėl šie taip menkai domisi Evangelija ir yra linkę abejoti Biblijos tiesa. Jie stebisi, kodėl taip sunkiai jų atžalos pasiduoda moraliniam ir religiniam auklė-jimui. Jie nemato, kad jų pavyzdys sukietino vaikų širdis. Gera sėkla neranda vietos šaknims įleisti, ir šėtonas pagriebia ją. Pl 29.3