Ugdymas

Žvaigždžių žinia

Žvaigždės taip pat turi gerą žinią kiekvienam žmogui. Tomis valandomis, kurios išmuša visiems, kai širdis nusilpsta ir skaudžiai slegia pagundos, kai kliūtys atrodo neįveikiamos, gyvenimo tikslai nepasiekiami, o gražūs pažadai tarsi Sodomos obuoliai, kur tada galima pasisemti to Ug 131.2

kios drąsos ir tvirtybės, jei ne iš pamokos, kurią Dievas įpareigojo mus išmokti, stebint nerūpestingai savo keliu skriejančias žvaigždes ? „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė? Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl Jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti! Jokūbai, kaipgi tu gali sakyti, Izraeli, kaipgi tu drįsti skųstis: ‘Mano kelias paslėptas nuo Viešpaties, mano Dievas į mano teises nekreipia dėmesio’? Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? Viešpats — amžinasis Dievas, visų žemės šalių Kūrėjas. Jis nepailsta, nepavargsta; Jo išmintis neištiriama. Nuvargusiam Jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį. [...] Nebijok, nes Aš su tavimi, nebūgštauk, nes Aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave Savo teisumo dešine. [...] Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — Tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’” (Izaijo 40, 26-29; 41, 10.13) Ug 132.1

Palmė, negailestingai svilinama saulės ir nuožmiai blaškoma smėlio audros, dykumos vidury žaliuoja, veši ir veda vaisius. Jos šaknis maitina gyvosios versmės. Jos vainikas žaliuoja iš toli virš suskeldėjusios, nykios lygumos. Ir keliauninkas, jau žvelgdamas mirčiai į akis, paspartina žingsnį, vėsaus pavėsio bei gaivinančio vandens link. Dykumos medis simbolizuoja tai, kas pagal Dievo valią šiam pasauliui turėtų būti Jo vaikai. Jie turi vesti pavargusias, kupinas nerimo bei žūti pasirengusias sielas per nuodėmės dykumą prie gyvojo vandens. Jie turi nukreipti savo artimųjų žvilgsnius į Tą, kuris kviečia: „Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria” (Jono 7, 37) . Ug 132.2

Plati, gili upė, kuri pasitarnauja kaip vandens kelias įvairioms tautoms, vertinama visame pasaulyje. O kaip maži upokšniai, suformuojantys šią didingą versmę? Juk jeigu ne jie, upė išsektų. Nuo jų priklauso jos egzistencija. Taip ir žmonės, pašaukti vadovauti kokiam nors didžiuliam darbui, gerbiami, tarsi sėkmė priklausytų jiems vieniems. Tačiau toji sėkmė pareikalavo ištikimo bendradarbiavimo kone nesuskaičiuojamos gausybės kuklesnių darbininkų - darbininkų, apie kuriuos pasaulis nieko nežinojo. Užduotys, už kurių atlikimą niekas nepagirs, triūsas, kurio niekas nepripažins, - tokia daugelio pasaulio darbininkų dalia. Ir ja dažnas būna nepatenkintas. Mat žmonėms atrodo, kad gyvenimas slenka beprasmiškai. Tačiau mažas upokšnis, tyliai vingiuojantis per girias ir pievas bei nešantis sveikatą, vaisingumą ir grožį, savo kelyje toks pat naudingas, kaip plati upė. O prisidėdamas prie upės gyvybės, jis padeda pasiekti tai, ko viena ji niekada nebūtų pasiekusi. Ug 133.1

Ši pamoka reikalinga daugeliui. Talentas pernelyg garbinamas, o padėtis per daug geidžiama. Pernelyg daug yra žmonių, kurie verčiau nieko nedarys, jei nebus pripažinti lyderiais; pernelyg daug tokių, kuriuos reikia liaupsinti, nes, priešin gu atveju, jie nesiims darbo. Mes turime išmokti ištikimybės maksimaliai išnaudojant tuos sugebėjimus bei galimybes, kurias turime, ir pasitenkinti ta dalia, kurią mums skyrė Dangus. Ug 133.2