Ugdymas

Bendradarbiavimas

„Mes esame vieni kitų nariai “.

FORMUOJANT charakterį, jokia kita įtaka nėra tokia svarbi, kaip namų įtaka. Mokytojo darbas turėtų papildyti tėvų darbą, o ne užimti jo vietą. Visame kame, kas susiję su vaiko gerove, tėvai ir mokytojai turėtų bendradarbiauti. Ug 330.1

Bendradarbiavimas turėtų prasidėti nuo paties tėvo ir motinos, šeimos gyvenime. Vaikų ugdymas - jų bendra pareiga, ir jie turėtų nuolatos stengtis dirbti kartu. Teatsiduoda jie Dievui ir ieško Jo pagalbos, kad palaikytų vienas kitą. Temoko jie savo vaikus būti teisingus prieš Dievą, teisingus principams, o vadinasi, teisingus sau patiems bei visiems, su kuo jie susiję. Šitaip auklėjant vaikus, mokykloje jie nekels rūpesčių ar nerimo. Jie bus savo mokytojų pagalbininkai, pa-vyzdys ir padrąsinimas kitiems mokiniams. Ug 330.2

Šitaip savo vaikus auklėj antys tėvai niekada nekritikuos mokytojo. Jie supras, kad ir jų vaikų interesai, ir teisingumas prieš mokyklą reikalauja, jog jie kiek įmanoma palaikytų bei gerbtų tuos, su kuriais dalijasi vaikų auklėjimo pareiga. Ug 330.3

Šiuo atžvilgiu daugelis tėvų klysta. Jų skubota, nepagrįsta kritika dažnai sugriauna ištikimo, pasiaukojančio mokytojo įtaką. Daugelis tėvų, kurių vaikai sugadinti lepinimo, palieka mokytojui nemalonią užduotį atitaisyti tai, kas buvo pražiūrėta; bet štai dėl jų pačių elgesio ši užduotis mokytojui tampa beveik neįmanoma. Tėvų kritika ir priekabiavimas prie mokyklos tvarkos paskatina vaikus dar labiau neklausyti ir įtvirtina jų blogus įpročius. Ug 330.4

Jeigu iš tiesų būtina kritikuoti mokytojo darbą ar jam ką nors pasiūlyti, tai reikėtų padaryti akis į akį. Jei tai neduoda rezultatų, šį klausimą reikėtų aptarti su mokyklos vyresnybe. Nederėtų sakyti ar daryti nieko, kas susilpnintų vaikų pagarbą žmogui, nuo kurio taip priklauso jų gerovė. Ug 331.1

Tėvai gerai žino ir savo vaikų charakterį, ir jų fizinius ypatumus bei silpnybes, ir, šią informaciją perteikus mokytojui, jam tai būtų didelė pagalba. Deja, nedaugelis tai supranta. Daugelis tėvų nesistengia nei pasidomėti mokytojo kvalifikacija, nei bendradarbiauti su juo. Ug 331.2

Kadangi tėvai taip retai susipažįsta su mokytoju, labai svarbu, kad pats mokytojas stengtųsi susipažinti su tėvais. Jis turėtų apsilankyti savo mokinių namuose ir išsiaiškinti, kokioj aplinkoj jie gyvena bei kokios įtakos yra veikiami. Asmeniškai susilietęs su jų namais ir gyvenimu, jis gali sustiprinti ryšius, siejančius jį su mokiniais, bei suvokti, kaip sėkmingiau atsižvelgti į jų skirtingus polinkius bei temperamentus. Ug 331.3

Mokytojo pasidomėjimas, kaip vaikai auklėjami namuose, yra naudingas dviem atžvilgiais. Daugelis tėvų, pasinėrę į savo darbus ir rūpesčius, nebepastebi galimybių daryti savo vaikams gerą įtaką. Mokytojas gali daug nuveikti, skatindamas tėvus išnaudoti savo galimybes ir privilegijas. Tiems, kuriems atsakomybės našta yra per sunki, jis gali įžiebti troškimą, kad jų vaikai užaugtų gerais bei naudingais vyrais ir moterimis. Mokytojas dažnai gali padėti tokiems tėvams nešti jų naštą. Drauge tardamiesi, mokytojas bei tėvai įgaus drąsos ir jėgų. Ug 332.1

Ugdant jaunimą namuose, bendravimo principas tiesiog neįkainojamas. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų vaikai turi tvirtai jausti, kad jie yra šeimos dalis. Net patys mažiausieji turi būti mokomi dalytis kasdieniniais darbais ir jausti, kad jų pagalba reikalinga bei vertinama. Vyresnieji turėtų būti tėvų pagalbininkai, dalyvauti jų planuose, perimti iš jų dalį pareigų ir naštų. Tegul tėvai ir motinos skiria laiko pamokyti savo vaikus, teparodo jiems, kad yra dėkingi už jų pagalbą, kad trokšta jų pasitikėjimo, džiaugiasi jų draugija, ir vaikai neužtruks sureaguoti teigiamai. Ne tik palengvės tėvų našta, o vaikams tai bus neįkainojamas praktinis lavinimas, bet ir tvirtės ryšiai tarp šeimos narių, gilės charakterio pagrindai. Ug 332.2

Bendradarbiavimas turėtų būti mokyklos dvasia, jos gyvenimo įstatymas. Mokytojui, su kuriuo bendradarbiauja jo mokiniai, užtikrinta neįkainojama pagalba palaikant tvarką. Dažnas berniukas, kuris dėl neramaus būdo kelia betvarkę ir neklauso, tarnaudamas mokykloje, turės kur išlieti savo energijos perteklių. Tegul vyresnieji padeda jaunesniesiems, stipresnieji - silpniesiems; ir, kiek įmanoma, tegul kiekvienas būna skatinamas daryti kažką, kas padėtų jam tobulėti. Tai ugdys savigarbą bei norą būti naudingiems. Ug 332.3

Ir jaunimui, ir jų tėvams bei mokytojams būtų pravartu patyrinėti Šventojo Rašto pamokas apie bendradarbiavimą. Tarp daugybės jo pavyzdžių at-kreipkite dėmesį į šventyklos statybą - tai svarbi pamoka apie charakterio formavimą, - kai susivienijo visi, „kurių širdis buvo dosni ir kuriuos skatino jų dvasia, ” (Išėjimo 35, 21) . Paskaitykite, kaip sugrįžę belaisviai skurde, pavojuose ir sunkumuose sėkmingai atstatė Jeruzalės sieną, nes „kiekvienas atliko darbą” (Nehemijo 4, 11) . Apsvarstykite, kokį vaidmenį atliko mokiniai Išgelbėtojo stebukle, kai buvo pamaitintos minios. Maistą padaugino Kristaus rankos, bet mokiniai paėmė kepaliukus ir išdalijo laukiančiai miniai. „Mes esame vieni kitų nariai. [...] Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone” (Efeziečiams 4, 25; 1 Petro 4, 10) . Ug 333.1

Tegul senovėje stabo statytojų užrašyti žodžiai šiandien tampa charakterio formuotojų moto, tik siekiant jau geresnio tikslo: „Kiekvienas jų padeda kitiems, kiekvienas drąsina savo bičiulį” (Izaijo 41, 6). Ug 333.2