Ugdymas

Pasirengimas

„Stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku“.

PIRMOJI vaiko mokytoja yra motina. Didžiausio imlumo ir greičiausio vystymosi laikotarpiu vaikelio auklėjimas didžia dalimi yra jos rankose. Motinai pirmajai suteikta galimybė formuoti gerą ar blogą charakterį. Motina turėtų suprasti, kokia vertinga tai galimybė, ir labiau nei bet kuris kitas mokytojas būti kompetentinga ją maksimaliai išnaudoti. Vis dėlto nėra kito tokio žmogaus, apie kurio paties mokymą taip mažai pagalvojama. Tai, kurios įtaka auklėjant vaikus yra didžiausia ir toliausiai siekianti, mažiausiai stengiamasi sistemingai padėti. Ug 321.1

Tos, kurioms patikėta mažo vaiko priežiūra, dažnai net nežino apie jo fizinius poreikius; jos beveik nenutuokia sveikatos dėsnių ar vystymosi principų. Ne geriau jos pasirengusios pasirūpinti ir vaiko protiniu bei dvasiniu tobulėjimu. Jos gali būti kvalifikuotos verslo specialistės ar visuomenės pažiba, gali būti daug pasiekusios literatūroje ir moksle, tačiau apie vaiko auklėjimą neturėti jokio supratimo. Būtent dėl šių žinių stokos, ypač dėl nepakankamo motinos dėmesio ankstyvajam fiziniam kūdikio vystymuisi, daugelis miršta vos gimę, o tiems, kurie sulaukia brandos, dažnai gyvenimas būna tik našta. Ug 321.2

Ir tėvai, ir motinos atsakingi ir už ankstyvąjį, ir už vėlesnį vaiko ugdymą, todėl abu tėvai turi būti tam rūpestingai bei kruopščiai pasirengę. Prieš tapdami tėvais ir motinomis, vyrai ir moterys turi susipažinti su fizinio vystymosi dėsniais - su fiziologija ir higiena, su tuo, kas itin svarbu nėštumo metu, su paveldimumo dėsniais, sanitarinių sąlygų priežiūra, apranga, mankšta bei ligų gydymu; be to, jie turėtų suprasti protinio vystymosi ir dorovinio lavinimo principus. Ug 322.1

Šį ugdymo darbą Amžinasis laikė tokiu svarbiu, kad nuo Jo sosto pas būsimą motiną buvo siųsti pasiuntiniai, kad atsakytų į klausimą: „Koks turės būti berniuko gyvenimo būdas? Ką jis turi daryti?” (Teisėjų 13, 12) ir pamokytų tėvą, kaip auklėti pažadėtąjį sūnų. Ug 322.2

Ugdymas niekada nebus toks veiksmingas, koks galėtų, kol nebus visiškai suprasta tėvų darbo svarba ir jie nebus parengiami savo šventajai pareigai. Mokytojo parengimo būtinybę pripažįsta visi; tačiau mažai kas sutinka, kad labai svarbus ir to parengimo pobūdis. Tas, kuris suvokia, kokia atsakomybė ugdyti jaunimą, supras ir tai, jog vien mokslinio bei literatūrinio parengimo neužtenka. Mokytojas turi būti labiau išsilavinęs, nei tai gali suteikti knygos. Jo protas turi būti ne tik stiprus, bet ir gyvas, o širdis ne tik mylinti, bet ir daug aprėpianti. Ug 322.3

Tas, kuris sukūrė protą bei jo veikimo dėsnius, puikiai supranta jo poreikius ir gali nukreipti jo ugdymą tam tikra linkme. Jo duotieji ugdymo principai yra vienintelis saugus vedlys. Šių principų pažinimas bei toks priėmimas, kad jie taptų pagrindine jo gyvenimo jėga, - tai kiekvienam mokytojui būtina kvalifikacija. Ug 323.1

Patirtis praktiniame gyvenime nepakeičiama. Tvarkingumas, kruopštumas, punktualumas, sa-vitvarda, linksmas būdas, stabilus charakteris, pasiaukojimas, sąžiningumas ir paslaugumas - tai būtinos savybės. Ug 323.2

Kadangi esama tiek charakterio blogybių, tiek apsimetinėjimo aplink jaunimą, mokytojo žodžiai, elgesys bei išvaizda tuo labiau turi atspindėti tai, kas kilnu ir tikra. Vaikai greitai pastebi dirbtinumą bei kitas silpnybes ir trūkumus. Mokinių pagarbą mokytojas gali pelnyti tik savo paties charakteriu atskleisdamas tuos principus, kurių jis nori juos išmokyti. Tik darydamas tai kasdieniniame bendravime jis gali visam laikui pakreipti juos į gėrio pusę. Ug 323.3

Beveik visos kitos savybės, kurios prisideda prie sėkmingo mokytojo darbo, didžia dalimi priklauso nuo jo fizinio gyvybingumo. Juo geresnė jo sveikata, juo geriau jis dirbs. Mokytojo darbas toks sunkus, jog jam reikia ypatingų pastangų, kad išliktų gyvybingas ir žvalus. Dažnai pavargsta ir jo širdis, ir protas, kyla kone neįveikiama pagunda pasiduoti depresijai, susierzinti, atšalti. Mokytojo pareiga ne tik atsispirti tokioms nuotaikoms, bet išvengti net jas sukeliančios priežasties. Jis turi išsaugoti tyrą, mylinčią, pasitikinčią ir gailestingą širdį. Kad mokytojas visada būtų tvirtas, ramus ir džiugus, jo protas ir nervai turi būti stiprūs. Ug 323.4

Kadangi mokytojo darbe kokybė yra kur kas svarbiau už kiekybę, jis turi saugotis nepersidirbti - neužsimoti pernelyg plačiai savo veiklos bare, nesiimti kitų pareigų, kurios trukdys tinkamai atlikti savo paties darbą, nepasinerti į pramogas bei visuomeninius pasilinksminimus, kurie veikiau išsekina, nei padeda atgauti jėgas. Ug 324.1

Mankšta gryname ore, ypač naudingai dar-buojantis, yra vienas iš geriausių būdų atgaivinti kūną ir protą. Be to, mokytojo pavyzdys paskatins mokinius susidomėti fiziniu darbu bei jį gerbti. Ug 324.2

Kiekvienoje srityje mokytojas turėtų skrupulingai laikytis sveikatos principų. Jis turėtų tai daryti ne tik dėl savo, bet ir dėl mokinių naudos. Visame kame jis turėtų būti santūrus; dietos, aprangos, darbo, poilsio atžvilgiu mokytojui dera rodyti pavyzdį. Ug 324.3

Su fizine sveikata ir geru charakteriu turėtų būti derinama aukšta kvalifikacija. Juo daugiau teisingų žinių turi mokytojas, juo geriau jis atliks savo darbą. Mokykla - ne vieta paviršutiniškam darbui. Joks mokytojas, kurį tenkina paviršutiniškas išprusimas, nepasieks didelio veiksmingumo. Ug 324.4

Kita vertus, mokytojo naudingumas priklauso ne tiek nuo to, kiek jis turi žinių, kiek nuo to, kokio etalono jis siekia. Tikro mokytojo netenkins apatiškos mintys, tingus protas ar pašlijusi atmintis. Jis nuolat sieks daugiau ir ieškos geresnių metodų. Jo gyvenimas - tai nuolatinis augimas. Tokio mokytojo darbas pasižymi gaiva bei stimuliuojančia jėga, kuri žadina ir įkvepia mokinius. Ug 325.1

Mokytojas turi būti tinkamas savo darbui. Jis turi nestokoti išminties ir takto, reikalingo lavinant protus. Kad ir kokios išsamios būtų jo mokslo žinios, kad ir koks kvalifikuotas jis būtų kitose srityse, jeigu jis nepelnys mokinių pagarbos ir pasitikėjimo, jo pastangos bus tuščios. Ug 325.2

Reikalingi tokie mokytojai, kurie greitai pastebi ir išnaudoja kiekvieną galimybę daryti gera; tokių, kurių entuziazmą papildo tikrasis orumas, kurie sugeba valdyti, yra linkę mokyti, sugeba sukelti idėjas, žadinti energiją, suteikti drąsos ir gyvybės. Ug 325.3

Mokytojo sugebėjimai gali būti riboti, jis gali neturėti tokios aukštos kvalifikacijos, kaip norėtų, tačiau, jeigu jis teisingai supranta žmogaus prigimtį, jei nuoširdžiai myli savo darbą, įvertina jo didybę ir yra pasiryžęs tobulėti; jeigu jis nori darbuotis uoliai bei atkakliai, jis supras savo mokinių poreikius ir savo užjaučiančia, pažangia dvasia įkvėps juos sekti paskui save ir ves juos pirmyn bei aukštyn. Ug 325.4

Mokytojo globojami vaikai ir jaunuoliai labai skiriasi savo charakteriu, įpročiais bei išauklėjimu. Kai kurie neturi jokio konkretaus tikslo ar pastovių principų. Juos reikia paskatinti atlikti savo pareigas ir išnaudoti galimybes. Tik nedaugelis vaikų teisingai auklėjami namuose. Kai kurie iš jų lepinami, ir visas jų ugdymas - paviršutiniškas. Jiems leidžiama vadovautis savo įgeidžiais, vengti atsakomybės ir bet kokios naštos. Tokie vaikai stokoja stabilumo, atkaklumo, jiems sunku išsižadėti savęs. Drausmė jiems atrodo nereikalingas suvaržymas. Kitose šeimose vaikai griežtai kontroliuojami ir nuolatos gėdinami. Dėl despotiško muštro ir grubumo jie užsidaro savyje, tampa baikštūs. Siekiant pataisyti šiuos suluošintus charakterius, daugeliu atvejų pasidarbuoti turi mo-kytojas. Kad darbas būtų sėkmingas, jis turi nestokoti užuojautos bei įžvalgos, kuri padėtų jam išsiaiškinti mokinių daromų klaidų priežastis. Be to, jis turi būti taktiškas, gabus, kantrus ir tvirtas, kad galėtų kiekvienam padėti pagal poreikį - neryžtingiesiems ir mėgstantiems atsipalaiduoti toks padrąsinimas ir pagalba bus stimulas dėti pastangas; baikštiesiems užuojauta ir padrąsinantis žodis įkvėps pasitikėjimo ir jėgų. Ug 326.1

Mokytojai dažnai nepakankamai bendrauja su savo mokiniais. Jie pernelyg mažai rodo gailes tingumo bei švelnumo ir per daug demonstruoja griežto teisėjo išdidumą. Nors mokytojas turi būti tvirtas bei ryžtingas, jis neturi būti įsakmus ar diktatoriškas. Būti grubiam ir priekabiam, atsiriboti nuo mokinių ar žiūrėti į juos abejingai, vadinasi, uždaryti visus kelius, per kuriuos jis galėtų juos teigiamai paveikti. Ug 327.1

Mokytojas jokioj situacijoj neturėtų būti šališkas. Būdamas palankus gražiam ir gabiam mokiniui, bet kritiškas, nekantrus ar negailestingas tiems, kuriems labiausiai reikia padrąsinimo ir pagalbos, jis tik parodo, jog visiškai nesupranta mokytojo darbo esmės. Bendraujant būtent su klystančiais, neryžtingaisiais patikrinamas charakteris ir atsiskleidžia, ar mokytojas tikrai tinka šiam darbui. Ug 327.2

Didžiulė atsakomybė tenka tiems, kurie imasi vadovauti žmogaus sielai. Tikras tėvas ir motina prisiima pareigą, iš kurios jie niekada visiškai ne-išsivaduos. Vaiko gyvenime, nuo pat jo pradžios iki paskutiniųjų dienų, išlieka ryšys su tėvų širdimi; tėvų elgesys, žodžiai, net žvilgsnis nuolatos daro vaikui gerą ar blogą įtaką. Šia pareiga dalijasi ir mokytojas, kuris turi niekada neužmiršti, kokia ji šventa, bei visada turėti prieš akis savojo darbo tikslą. Jis turi ne tik atlikti kasdienines užduotis, įtikti savo darbdaviams, palaikyti mokyklos reputaciją; jis turi galvoti apie tai, kas naudingiausia jo mokiniams kaip individams, apie pareigas, kurias gyvenimas uždės ant jų pečių, apie tarnystę, kurios jos pareikalaus, ir tam būtiną pasirengimą. Darbas, kurį jis atlieka kiekvieną dieną, darys jo mokiniams, o per juos - ir kitiems, įtaką, kuri tęsis ir stiprės iki laikų pabaigos. Šio darbo vaisius jis nuskins tą didžiąją dieną, kai Dievas peržiūrės kiekvieną žodį ir poelgį. Ug 327.3

Tai suvokiantis mokytojas nemanys, kad jo darbas baigtas, kai pasibaigs kasdieninių pamokų rutina ar mokiniai jau nebebus jo prižiūrimi. Jis nešios šiuos vaikus ir jaunuolius savo širdyje ir nuolat ieškos tauriausių jiems keltinų reikalavimų. Ug 328.1

Tas, kuris supranta savo darbo galimybes ir privilegijas, neleis niekam sutrukdyti jam uoliai stengtis tobulėti. Jis bet kuria kaina sieks tobulybės aukštumų ir stengsis tapti toks, kokiais nori matyti savo mokinius. Ug 328.2

Juo didesnis atsakomybės jausmas, juo uolesnės pastangos tobulėti, juo aiškiau mokytojas matys ir juo labiau apgailestaus dėl trūkumų, kurie trukdo jam būti naudingam. Jam žvelgiant į savojo darbo didybę, jo sunkumus ir galimybes, jo širdis dažnai šauks: „Kas yra pakankamas šiems dalykams?” Ug 328.3

Brangus mokytojau, kai susimąstote apie tai, kaip jums reikia stiprybės ir vedimo - o šito poreikio negali patenkinti joks žmogus, - raginu jus prisiminti pažadus To, kuris yra nuostabusis Patarėjas. Ug 328.4

„Štai atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų užrakinti”, — sako Jis (Apreiškimo 3, 8) . Ug 329.1

„Šaukis Manęs, ir Aš atsiliepsiu! [...] Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis” (Jeremijo 33, 3; Psalmyno 32, 8) . Ug 329.2

„Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasau-lio pabaigos” (Mato 28, 20) . Ug 329.3

Šie visų mokytojų Kunigaikščio žodžiai, gyvenimas ir metodai yra aukščiausias pasirengimas jūsų darbui. Pažvelkite į Jį - štai jūsų tikrasis idealas. Žiūrėkite į Jį, gyvenkite Juo, kol dieviškojo Mokytojo Dvasia paims jūsų širdį ir gyvenimą. Ug 329.4

„Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į Jo atvaizdą” (2 Korintiečiams 3, 18) . Ug 329.5

Tai - mokytojo įtakos savo mokiniams paslaptis. Mąstykite apie Jį. Ug 329.6

Tai, ką turim širdy, kuo turtingi,
dovanojo su meile vaikystės pasauly Mama,
ir gyvenimas — daug pamokų išmintingų...
Kristaus Žodis — didžiausia visiems dovana.
Jis kaip motinos, tėvo meilinga paguoda,
Jis ir moko, ir ugdo, pripildo aruodus,
Jis gyvenimo tyrlaukiuos — mūsų mana. Ug 329.7

Romualda Adomaitytė—Chabarina