Gydymo Tarnystė
Silpnesni svaigalai
Negalima, kad akiratyje žmonių, kurie paveldėjo potraukį nenatūralioms stimuliuojančioms medžiagoms, pasirodytų vynas, alus ar sidras arba jie būtų lengvai pasiekiami, nes nuolatos gundo. Laikydami saldų sidrą esant nekenksmingą, daugelis nesivaržo ir laisvai jį perka. Bet saldus jis išlieka tik trumpą laiką, nes greitai fermentuoja. Paaštrėjęs skonis padaro jį labiau priimtinu daugelio gomuriui, tačiau jo gėrėjas nenori pripažinti, kad sidras pasidarė svaigus ar fermentuotas. GT 236.4
Sveikatai pavojingas net normaliai pagamintas saldus sidras. Jei žmonės galėtų pamatyti tai, ką apie jų perkamą sidrą atskleidžia mikroskopas, mažai atsirastų norinčių jį gerti. Dažnai gaminantieji sidrą prekybai per daug nesirūpina jam skirtų vaisių kokybe, todėl išspaudžiamos sukirmijusių bei supuvusių obuolių sultys. Žmonės, kurie kitu atveju nevartotų nuodingų, supuvusių obuolių, gers iš jų padarytą sidrą ir sakys, kad patiria didelį malonumą. Bet mikroskopas rodo, kad net ką tik išspaustas šis malonus gėrimas yra visiškai netinkamas vartoti 3. GT 237.1
Nuo vyno, alaus ir sidro apsvaigstama, kaip ir nuo stipresnių alkoholinių gėrimų. Jie sužadina norą vartoti dar stipresnius gėrimus, ir taip išugdomas įprotis gerti. Nestiprūs gėrimai yra mokykla, kurioje vyrai pradeda alkoholiko karjerą. Tačiau šių nestiprių gėrimų poveikis yra taip užslėptas, kad įžengiama į kelią, vedantį tiesiai į alkoholizmą, kol auka dar neįtaria pavojaus. GT 237.2
Kai kurie žmonės, kurie niekada nelaikomi girti, faktiškai visą laiką yra veikiami nestiprių svaigalų. Jie yra įkaitę, nepastovios mąstysenos, sutrikę. Manydami, jog yra saugūs, jie geria toliau, kol sulaužomi visi barjerai ir paaukojami visi principai. Netenka galios ryžtingiausi sprendimai ir nepakanka svarbiausių motyvų, kad protas galėtų suvaldyti potraukį. GT 237.3
Biblijoje niekur nepritariama svaiginančio vyno gėrimui. Vynas, kurį Kristus padarė iš vandens per vestuvių puotą Kanoje, buvo grynos, šviežios vynuogių sultys. Tai yra naujas „vynas, rastas kekėje”, apie kurią Šventasis Raštas sako: „Neišmeskite jos, nes joje dar yra šis tas gero.” (Izaijo 65, 8) GT 237.4
Senajame Testamente Kristus įspėjo Izraelį: „Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.” (Patarlių 20, 1) Jis pats neparūpino jiems to gėrimo. Šėtonas gundo žmones nuolaidžiauti sau, kad aptemtų jų protas ir atbuktų dvasinis imlumas; tačiau Kristus mus moko, kad žemesnę prigimtį pajungtume savo valiai. Viešpats niekuomet nepadeda prieš žmones to, kas galėtų juos sugundyti. Visas Jėzaus gyvenimas buvo pasiaukojimo pavyzdys. Jis turėjo palaužti troškimo jėgą, kad per keturiasdešimt pasninkavimo dykumoje parų iškentėtų vieną sunkiausių išbandymų, kokį tik žmonija galėjo pakelti. Kristus nurodė Jonui Krikštytojui, kad jis negertų nei vyno, nei stipresnių gėrimų. Jis džiaugėsi ir panašiu Manoacho žmonos susilaikymu [žr. Teisėjų 13 skyrius]. Kristus neprieštaravo savo mokymui. Nefermentuotas vynas, kurio Jis parūpino vestuvių svečiams, buvo sveikas ir gaivinantis gėrimas. Tokį vyną gėrė mūsų Išgelbėtojas ir Jo mokiniai per Šventąją Vakarienę. Tokį vyną kaip Išgelbėtojo kraujo simbolį būtina visada turėti ant stalo per Šventąją Vakarienę. Šventos apeigos turėtų būti atgaivinančios dvasią ir atstatančios gyvybines jėgas. Su jomis neturėtų būti susiję niekas, kas palaiko blogį. GT 238.1
Kaip krikščionys, kurie laikosi Šventojo Rašto, gamtos ir sveiko proto mokymo apie svaigalų vartojimą, gali užsiimti apynių auginimu alaus darybai ar gaminti vyną bei sidrą prekybai? Jeigu jie myli savo artimą kaip save, kaip jie gali pastatyti jų kelyje spąstus? GT 238.2
Dažnai nesaikingumas prasideda namuose. Valgant riebų, nesveiką maistą, virškinimo organai nusilpsta, todėl atsiranda noras gauti dar labiau stimuliuojančio maisto. Taip ugdomas apetitas nuolat trokšti ko nors stipresnio. Poreikis gauti stimuliuojančių medžiagų vis dažnėja ir jam vis sunkiau atsispirti. Organizmas pamažu prisipildo nuodų, ir juo labiau jis nusilpsta, tuo daugiau jis nori tų dalykų. Vienas žingsnis, žengtas neteisinga kryptimi, paruošia kelią kitam. Daugelis žmonių, kurie nevartoja alkoholinių gėrimų, apkrauna savo stalą tokiu maistu, kuris sužadina tokį potraukį vartoti svaigalus, kad pasidaro beveik neįmanoma atsispirti pagundai. Neteisingi valgymo ir gėrimo įpročiai sugadina sveikatą ir paruošia kelią girtavimui. GT 238.3
Netrukus nebūtų reikalo ruošti seminarus susivaldymo tema, jeigu jaunimui, kuris formuoja ir duoda mados toną visuomenei, būtų galima įskiepyti teisingus susivaldymo principus. Tėvai turėtų pradėti kovoti su nesusivaldymu savo šeimoje, savo vaikus nuo kūdikystės mokyti teisingų principų, tuomet jie galės tikėtis sėkmės. GT 239.1
Motinos privalo padėti savo vaikams suformuoti teisingus įpročius ir tyrus polinkius. Ugdykite apetitą, mokykite vaikus bjaurėtis stimuliuojančiomis medžiagomis. Auklėkite vaikus taip, kad jie turėtų moralinės ištvermės atsispirti juos supančiam blogiui. Mokykite juos atsilaikyti kitų įtakai, nepasiduoti stipriam poveikiui ir siekti paveikti kitus daryti gera. GT 239.2
Daug pastangų dedama norint įveikti nesaikingumą, tačiau nemažai jų nukreipiama neteisinga linkme. Susivaldymo reformos propaguotojai turėtų gerai suprasti blogį, kurį sukelia nesveikas maistas, prieskoniai, arbata ir kava. Mes linkime visiems susivaldymo šalininkams sėkmės, tačiau kviečiame juos labiau įsigilinti į blogio, prieš kurį jie kariauja, priežastis ir įsitikinti, kad jie nuosekliai kovoja už reformą. GT 239.3
Reikėtų parodyti žmonėms, kad teisinga protinių ir moralinių jėgų pusiausvyra labai priklauso nuo sveikos fizinės būsenos. Visos narkotinės ir nenatūralios stimuliuojančios medžiagos, kurios susilpnina ir priverčia išsigimti fizinį kūną, menkina intelektą ir užgesina elgesio normų dvasią. Nesusivaldymas yra pasaulio moralinio ydingumo pagrindas. Nuolaidžiaudamas iškreiptam apetitui, žmogus praranda gebėjimą atsispirti pagundai. GT 239.4
Saikingumo reformatoriai turi ugdyti žmones šia kryptimi. Parodykite jiems, kad sveikatai, charakteriui ir net gyvybei gresia pavojus, jei bus vartojamos stimuliuojančios medžiagos, kurios nenatūraliai sužadina pavargusias jėgas nenuosekliems poelgiams. GT 239.5
O kalbant apie arbatą, kavą, tabaką ir alkoholinius gėrimus, vienintelis teisingas elgesys - verčiau jų neliesti, neragauti ir jais neprekiauti. Noras arbatos, kavos ir panašių gėrimų yra panašus į alkoholio bei tabako troškimą, ir kai kuriais atvejais jų tiek pat sunku atsisakyti, kaip ir alkoholikui svaigalų. Tie, kurie mėgina atsisakyti šių stimuliuojančių medžiagų, kurį laiką jaus, tarsi daug ką prarado ir be jų kentės. Tačiau jeigu bus ištvermingi, nugalės šį troškimą ir daugiau nebejaus tų žalingų gėrimų stygiaus. Organizmas gali pareikalauti truputį laiko atsigauti nuo patirto piktnaudžiavimo, bet suteikite jam galimybę, ir jis vėl atgaus jėgas bei atliks savo darbą taip, kaip pridera. GT 240.1