Gydymo Tarnystė
Svaiginantys gėrimai
„Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.” GT 235.3
„Kas dūsauja: ‘Deja!’ Kas šaukia: ‘Vargas man!’? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys? Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno. Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn, bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis.” (Patarlių 20, 1; 23, 29-32) GT 235.4
Niekada vaizdingiau žmogaus ranka nepavaizdavo vergijos ir pažeminimo paveikslo, kaip tai parodo svaigalų aukos vaizdas. Pavergtas, degradavęs žmogus, netgi tada, kai jis pažadinamas, kad pamatytų savo vargą, neturi jėgų ištrūkti iš spąstų, jis „vėl vyno prašys” (Patarlių 23, 35). GT 235.5
Nereikia įrodymų, norint parodyti žalingą svaigalų poveikį jų vartotojams. Visur apstu atbukusių ir apsiblaususių žmonių - sielų, už kurias mirė Kristus ir kurias apverkia angelai. Jie yra civilizacijos, kuria mes didžiuojamės, dėmė. Jie yra gėda, prakeiksmas ir pavojus kiekvienai šaliai. GT 236.1
O kas gali pavaizduoti tą baisumą, kančias, neviltį, kurie slepiasi alkoholiko namuose? Pagalvokite apie jo žmoną, neretai švelniai išauklėtą, jautrią, kultūringą ir taurią, susijungusią su tokiu žmogumi, kurį alkoholis padarė amžinu girtuokliu ar demonu. Pagalvokite apie jo vaikus, iš kurių atimti namų patogumai, auklėjimas ir mokymas, kurie gyvena bijodami to, kuris turėtų būti jų pasididžiavimas, apsauga, atrama pasaulyje; jie nešioja gėdos žymę, dažnai lyg prakeiksmą paveldimą troškimą vartoti alkoholį. GT 236.2
Pagalvokite apie baisias, kasdien dėl alkoholio atsitinkančias nelaimes. Traukinio mašinistas neatkreipia dėmesio į signalą ar klaidingai supranta nurodymą. Traukinys važiuoja toliau, susiduria su kitu traukiniu, ir žūva daugybė gyvybių. Arba laivas užplaukia ant seklumos, ir keleiviai bei įgula randa sau kapą vandenyse. Kai ištiriami tokie nelaimingi atsitikimai, paaiškėja, kad atsakingi už tai žmonės buvo paveikti alkoholio. Iki kokio laipsnio galima nuolaidžiauti įpročiui gerti, nesibijant patikėti tokiems žmonių gyvybes? Jais būtų galima pasitikėti tik tada, jeigu jie visiškai mestų gerti. GT 236.3