Kova Ir Drasa

SVEČIŲ PRIĖMIMAS, Vasario 13

“Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus”. Hbr 13, 2. KID 46.1

Abraomui Dievas suteikė didžiulę garbę. Dangaus angelai buvo kartu su juo ir kartu vaikščiojo kaip draugas su draugu. Prieš įvykdant nuosprendį Sodomai, šis faktas nebuvo nuo jo nuslėptas, ir jis tapo nusidėjėlių užtarėju prieš Dievą. Jo susitikimas su angelais taip pat yra puikus svetingumo pavyzdys. (PP 138) KID 46.2

Pradžios knygoje matome Abraomą karštą vasaros dieną sėdintį prie savo palapinės, Mamzės ąžuolų pavėsyje. Ateina trys pakeleiviai. Jie neprašo svetingumo ir nereikalauja jokio palankumo, tačiau Abraomas neleidžia jiems tęsti kelionės nepailsėjus. Jis, vyras metuose, garbingas ir turtingas žmogus, gerbiamas ir įpratęs įsakinėti, pamatęs šiuos nepažįstamuosius, bėgo jiems priešais ir ligi žemės nusilenkė. “Jis pakėlė akis ir pamatė netoli savęs stovinčius tris vyrus. Pamatęs juos, jis atbėgo nuo palapinės angos jų pasitikti ir, nusilenkdamas iki žemės, tarė: “Mano viešpatie, jei susilaukiau malonės tavo akyse, neaplenk savo tarno”.” (Pr 18, 2.3). Savo paties rankomis jis atnešė vandens, kad jie galėtų nusiplauti savo dulkėtas kojas. Jis pats parinko maistą. Jiems sėdint gaiviame pavėsyje, Sara, jo žmona, paruošė stalą ir, jiems ragaujant jo dovanas, Abraomas pagarbiai stovėjo šalia jų. Tokį dėmesį jis parodė kaip paprastiems pakeleiviams, keliaujantiems nepažįstamiesiems, kurie, gal būt, šiuo keliu niekada nebegrįš. Tačiau, pasistiprinę, jo svečiai parodė, kas esą. Jis patarnavo ne tik draugiškiems angelams, bet ir jų šlovingąjam Vadui, savo Kūrėjui, Atpirkėjui ir Karaliui. Ir Abraomui buvo atskleisti dangaus nutarimai. Jis buvo pavadintas “Dievo draugu”... KID 46.3

Mes nesame atskirti nuo privilegijų, kurios buvo suteiktos Abraomui ir Lotui. Mes taip pat, rodydami svetingumą Dievo vaikams, galime sulaukti Jo angelų apsilankymo. Netgi ir mūsų dienomis angelai žmonių pavidalu įžengia į žmonių namus ir yra patarnaujami. Krikščionys, gyvenantys Dievo šviesoje, visą laiką yra lydimi nematomų angelų, kurie mūsų namuose išėję palieka palaimą. (6T 341, 342) KID 46.4