Kova Ir Drasa

DIEVAS SIUNTĖ SAVO ANGELĄ, Rugsėjo 6

“Bet anie vyrai susimokę atėjo pas karalių ir sakė jam: “O karaliau, žinok, kad pagal medų ir persų įstatymą joks karaliaus paskelbtas draudimas ar įsakas negali būti pakeistas.” Dan 6,16. KID 251.1

Danielius turėjo didelę valdžią. Blogio angelų armijos kurstė kunigaikščių ir valdinių neapykantą ir pavydą... Šie šėtono atstovai stengėsi jo ištikimybę Dievui panaudoti jo sunaikinimui... KID 251.2

Karalius nežinojo apie šį subtilų sąmokslą, rezgamą prieš Danielių. Žinodamas apie karaliaus įsakymą, Danielius vis tiek klaupėsi prieš savo Dievą, jo namų langams esant atviriems. Bendravimas su Dievu jam buvo labai svarbus, ir jis būtų geriau paaukojęs gyvybę, nei Jo išsižadėjęs. (1T 295, 296) KID 251.3

Dievas nesutrukdė Danieliaus priešams įmesti jį į liūtų duobę. Jis leido blogio angelams ir bedieviams žmonėms iki šios ribos įgyvendinti savo planą, tačiau visa tai pasitarnavo tam, kad Jis galėtų taip stebuklingai išgelbėti Savo tarną ir galutinai sunaikinti tiesos ir teisumo priešus... Dėka šio vieno žmogaus drąsos, kuris pasirinko daryti gerą vietoje politikos, šėtonas turės būti nugalėtas, o Dievo vardas išaukštintas ir pagerbtas. KID 251.4

Kitą rytą anksti karalius Darijus nuskubėjo prie duobės ir graudžiu balsu sušuko: “O Danieliau, Gyvojo Dievo tarne, ar įstengė tave išgelbėti nuo liūtų Dievas, Kuriam tu ištikimai tarnauji?” “Danielius atsiliepė: “O karaliau, gyvuok amžinai! Mano Dievas atsiuntė Savo angelą, ir šis užčiaupė liūtų nasrus, kad jie man nepakenktų, nes aš buvau Jo akivaizdoje rastas nekaltas” (Dan 6, 21-23). KID 251.5

Danielius liūtų duobėje buvo tas pats Danielius, kuris stovėjo prieš karalių kaip ministras pirmininkas ir kaip Aukščiausiojo pranašas. Žmogus, kurio širdis pasilieka Dieve, bus toks pat didžiausio išbandymo valandą kaip ir klestėjimo akimirką, kada Dievo ir žmonių malonė bei palankumas lydės jį... Ta jėga, kuri visada yra šalia, kad išgelbėtų nuo fizinės žalos ar nelaimės, bus visada arti, gelbėdama nuo didžiausio blogio, leisdama Dievo tarnui išsaugoti didžiausią garbingumą bet kokiose situacijose ir triumfuoti dėka dieviškos malonės. (PK 543-545) KID 251.6