Kova Ir Drasa

DIEVO KELIAI, Rugpjūčio 10

“Juk Mano mintys — ne jūsų mintys, o Mano keliai — ne jūsų keliai, — tai Viešpaties žodis. — Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip Mano keliai viršija jūsų kelius, ir Mano mintys -jūsų mintis.” Iz 55, 8.9. KID 224.1

Naamanas iš Sirijos tarėsi su Dievo pranašu, kaip šis galėtų išgydyti baisią ligą — raupsus. Jam buvo liepta nueiti ir septynis kartus pasinerti Jordano upėje. Kodėl jis tuoj pat nepakluso pranašo Eliziejaus nurodymui? ... Įsižeidęs, nusivylęs ir įniršęs jis atsisakė paklusti nuolankiems nurodymams, išsakytiems Dievo pranašo. Jis pasakė: “Aš maniau, kad jis tikrai išeis pas mane, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, pamojuos ranka virš tos vietos ir išgydys nuo raupsų! Argi Damasko upės — Abana ir Parparas — nėra geresnės už visus Izraelio vandenis? Nejau negalėčiau jose nusimaudyti ir būti švarus?” Įtūžęs jis apsisuko ir nuėjo.” Bet tarnai, priėję prie jo, kalbėjo: “Tėve, — sakė jie, — jei pranašas būtų tau įsakęs ką nors nepaprasta padaryti, ar tu nebūtumei to daręs? Juo labiau, kad jis tau pasakė: “Nusimaudyk ir būsi švarus?”” Šis žmogus maudymąsi Jordano upėje laikė jo orumą žeminančiu poelgiu. Upės, kurias jis išvardijo, buvo išpuoštos jas supančių medžių ir giraičių, kuriose buvo pristatyta stabų. Daugelis būriavosi prie šių upių, garbindami savo netikrus dievus, todėl toks poelgis iš jo būtų pareikalavęs pasižeminimo. Tačiau paklusnumas pranašo reikalavimams reikšė jo išdidžios dvasios pažeminimą. Laisvanoriškas paklusnumas atneš nori mus rezultatus. Jis nusimaudė ir tapo sveikas. (2T 309, 310) KID 224.2

Mūsų planai ne visada sutampa su Dievo planais... Labai dažnai Tas, Kuris mus supranta geriau nei mes patys save, su meile rūpindamasis mumis atsisako leisti mums bandyti patenkinti savo pačių ambicijas... Jis prašo daug ką atiduoti Jam, tačiau, tai darydami, mes atsisakome to, kas trukdo mums eiti dangun vedančiu keliu... KID 224.3

Būsiančiame gyvenime taps aiškios visos paslaptys, kurios erzino ir nuvylė mus čia. Mes pamatysime, jog, atrodytų, neatsakytos maldos ir neišsipildžiusios viltys buvo vienomis iš didžiausių mūsų palaimų. (MH 473, 474) KID 224.4