Kova Ir Drasa

TĖVAI IR VAIKAI, Rugpjūčio 9

“Kartą per vieną antpuoli aramėjai paėmė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę, ir ji tapo Naamano žmonos tarnaite.” 2Kar 5,2. KID 223.1

Būdama verge, toli nuo savo namų, ši maža mergaitė buvo viena iš Dievo liudytojų, nesąmoningai įgyvendinanti tikslą, kuriam Dievas ir pasirinko Izraelį tapti Jo žmonėmis. Tarnaudama pagoniškuose namuose, ji pamilo savo šeimininką ir, prisimindama stebuklingus Eliziejaus gydymo stebuklus, ji pasakė savo šeimininkei: “Kad nueitų mano šeimininkas Samarijon pas pranašą, — kalbėjo ji savo šeimininkei, — jis išgydytų jo raupsus.” Ji žinojo, kad dangaus jėga buvo su Eliziejumi ir tikėjo, kad šios jėgos Naamanas gali būti išgydytas. KID 223.2

Į nelaisvę paimtos tarnaitės elgesys pagoniškuose namuose yra didžiulis paliudijimas apie ankstyvą namų auklėjimą. Nėra didesnės atsakomybės, patikėtos tėvams ir mamoms, už auklėjimą ir rūpinimąsi savo vaikais. Tėvai deda pačius pagrindus vaikų charakteriui ir įpročiams. Didžiąja dalimi jų vaikų ateitis yra nulemiama jų pavyzdžio ir auklėjimo. KID 223.3

Laimingi tėvai, kurių gyvenimas yra tikras dieviškumo atspindys. Nes Dievo įsakymai ir pažadai sukelia pagarbą ir dėkingumą vaikuose. Tėvai, kurie moko vaiką paklusti, mylėti ir pasitikėti jais, moko juos mylėti, paklusti ir pasitikėti savo Tėvui danguje. Tėvai, kurie suteikia savo vaikui tokia dovaną, apdovanoja jį turtu, vertingesniu nei visi pasaulio lobiai, turtu, išliekančiu visą amžinybę. KID 223.4

Mes nežinome, kokiai tarnystei bus pašaukti mūsų vaikai. Jie gali praleisti savo gyvenimus namų aplinkoje, jie gali užsiimti įprastais gyvenimo užsiėmimais ar išvykti kaip pagonių mokytojai į kitas šalis, tačiau visi vienodai yra pašaukti būti misionieriais Dievui, perduodantys malonę pasauliui. (Ten pat, 244, 245) KID 223.5

Tas, Kuris siuntė mažą izraelitę tarnaitę padėti kariuomenės vadui Naamanui, šiandien siunčia vyrus, moteris ir jaunimą, kaip Savo atstovus pas tuos, kuriems reika pagalbos ir dieviško vadovavimo. (MH 473) KID 223.6