Kova Ir Drasa

Liepos

SUTARTIS SU DIEVU, Liepos 1

“Dovydo sūnus Saliamonas įsitvirtino savo karalystėje. Viešpats, jo Dievas, buvo su juo ir darė jį vis iškilesnį.” 2 Met 1,1. KID 184.1

Saliamono ankstyvojo valdymo šlovė slypėjo ne nepralenkiamoje išmintyje, milžiniškuose turtuose ar toli pasklidusioje šlovėje ir galybėje. Priežastis buvo ta, kad, išmintingai naudodamasis dangaus dovanomis, jis garbę atidavė Izraelio Dievui. (PK 32, 33) KID 184.2

Būdamas kilniaširdžiu jaunuoliu, o vėliau vyru, Dievo numylėtiniu, Saliamonas įžengė į sostą, teikdamas vilčių apie šlovę ir klestėjimą. Tautos stebėjosi žiniomis ir nuovokumu žmogaus, kuriam Dievas buvo suteikęs išminties. Tačiau su klestėjimu atėjęs išdidumas atnešė ir atsiskyrimą nuo Dievo. Nusigręždamas nuo dieviško bendravimo džiaugsmo, Saliamonas ieškojo pasitenkinimo jausmuose ir malonumuose. (Ed 152,153) KID 184.3

Šėtonas gerai žinojo, kokios bus paklusnumo pasekmės ir ankstyvais Saliamono valdymo metais, pilnais šlovės dėl karaliaus išminties, gerų darbų ir teisaus gyvenimo, jis stengėsi klastingai palaužti Saliamono paklusnumą principams ir atskirti jį nuo Dievo. (FE 498) KID 184.4

Ar Dievas padarė klaidą, suteikdamas Saliamonui tokias svarbias pareigas? Ne. Dievas paruošė jį šioms pareigoms ir pažadėjo jam malonę bei pagalbą su paklusnumo sąlyga... KID 184.5

Viešpats suteikia žmonėms atsakingus postus tam, kad jie įgyvendintų Jo, o ne savo valią. Taip ilgai, kol jie puoselės Jo tyrus vadovavimo principus, Jis laimins ir stiprins juos, pripažindamas juos Savo įrankiais. Dievas niekada neišsižada to, kuris yra ištikimas principui. (3BC 1128) KID 184.6

Saliamonui Viešpats pasakė, kad, jei jis vaikščios Jo keliais, tai Jo palaimos bus su juo ir jam bus suteikta išmintis. Bet Saliamonas neišpildė savo sutarties su Dievu. Jis sekė savo širdies užgaidas, ir Viešpats paliko jį vieną su savo paskatinimais. KID 184.7

Šiandieną kiekvienas turi vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus. Niekas negali atlikti tinkamai savo vaidmens, negaudamas išminties iš aukščiau. (Letter 104,1902) KID 184.8