Kova Ir Drasa

PASKUTINIAI ŽODŽIAI, Birželio 30

“Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė, ištarmė Dievo išaukštinto vyro, Jokūbo Dievo pateptojo, Izraelio tvirtovės numylėtinio.” 2 Sam 23,1. KID 183.1

Užrašyti Dovydo paskutiniai žodžiai yra giesmė — pasitikėjimo, kilnių principų ir nemirštančio tikėjimo giesmė: “Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė, ištarmė Dievo išaukštinto vyro, Jokūbo Dievo pateptojo, Izraelio tvirtovės numylėtinio. Per mane kalba Viešpaties Dvasia, ant mano liežuvio Jo žodis. Izraelio Dievas kalbėjo, Izraelio Uola apie mane pasakė: ‘Kas valdo žmones teisingai, valdo Dievo baimėje, yra tarsi ryto šviesa, saulei tekant giedrą rytą, žėrinti po lietaus žemės žolėje.’ Tiktai tokie yra mano namai su Dievu! Juk Jis sudarė su manimi amžiną sandorą, visada tvirtą ir laiduotą. Argi Jis nepadarys, kad pražystų kiekviena mano pergalė ir troškimas?” (2 Sam 23,1-5). KID 183.2

Jo puolimas buvo didelis, tačiau jo atgaila buvo gili, jo meilė buvo karšta, jo tikėjimas buvo stiprus. Jam buvo daug atleista, todėl jis daug ir mylėjo. (Lk 7, 48). KID 183.3

Dovydo psalmės apima plačiausią patyrimų spektrą nuo savęs pasmerkimo ir kaltės supratimo gelmių iki tikriausio tikėjimo ir labiausiai išaukštinto bendravimo su Dievu. Jo gyvenimo istorija byloja, kad nuodėmė gali atnešti tik gėdą ir nelaimę, tačiau Dievo meilė ir malonė gali pasiekti ir giliausias gilybes, kad tikėjimas pakels atgailaujančią sielą ir jis galės džiaugtis, tapdamas Dievo vaiku. Iš visų padrąsinimų, kurie yra Jo Žodyje, šis yra vienas iš stipriausių liudijimų apie Dievo ištikimybę, teisingumą ir malonę... Šlovingi Dievo pažadai, duoti Dovydui ir jo namams, tai pažadai, žvelgiantys į amžinybę ir randantys savo visišką išsipildymą Kristuje. (PP 754) KID 183.4