Ugdymas

Dievas gamtoje

„Jo garbė padengė dangų,
ir žemė buvo sklidina Jo garbės”.

VISUOSE kūriniuose galima įžvelgti Dievo antspaudą. Gamta liudija Dievą. Įžvalgus protas, susilietęs su Visatos stebuklu ir paslaptimi, negali nepripažinti beribės jėgos veikimo. Ne pačios Žemės energija kasmet apipila ją gausa, ir ne savaime Žemė metų metais sukasi aplink Saulę. Neregima ranka diriguoja danguje judančioms planetoms. Visą gamtą yra persmelkusi paslaptinga gyvybė - gyvybė, palaikanti nesuskaičiuojamus pasaulius begalinėje erdvėje, pulsuojanti vasaros vėjelio nešamuose mažyčiuose vabzdžiuose, judinanti skrendančios kregždės sparnus, maitinanti mažus klykiančius varniukus, paskatinanti pražysti pumpurą ir gėlę subrandinti sėklas. Ug 113.1

Ta pati jėga, kuri palaiko gamtos funkcionavimą, veikia ir žmoguje. Tie patys didieji dėsniai, pagal kuriuos skrieja žvaigždės ir atomai, valdo žmogaus gyvenimą. Dėsniai, reguliuojantys širdies darbą bei gyvybės srovės cirkuliavimą kūne, yra galingojo Proto, kuris teis sielą, dėsniai. Tai iš Jo kyla visa gyvybė. Savo veiklos sferą galima atrasti tik harmoningai gyvenant su Juo. Visiems Jo kūriniams galioja ta pati sąlyga - gyvybė palaikoma priimant Dievo gyvybę, gyvybė turi būti panaudojama pagal Kūrėjo valią. Fiziškai, protiškai ar morališkai pažeisti Jo Įstatymą - tai suardyti savo santarvę su Visata, atverti kelią nesutarimams, anarchijai, žlugimui. Ug 113.2

Tam, kuris išmoksta būtent taip interpretuoti šį Įstatymą, visa gamta tampa apšviesta, pasaulis - vadovėliu, o gyvenimas - mokykla. Žmogaus vienybė su gamta ir Dievu, universalus Įstatymo viešpatavimas, nuopuolio pasekmės daro įspūdį protui ir formuoja charakterį. Ug 114.1

Šias pamokas turi išmokti mūsų vaikai. Mažam vaikui, kuris dar nesugeba mokytis iš atspausdinto teksto ar pirmą kartą įžengė į mokyklos klasę, gamta yra puikus žinių ir malonumų šaltinis. Sąlyčio su blogiu dar neužkietinta širdis greitai atpažįsta visus kūrinius persmelkiantį Dievo Artumą. Pasaulio triukšmo neatbukinta ausis dėmesinga per gamtos garsus kalbančiam Balsui. Ne mažiau naudingos ir malonios bus gamtos pamokos ir vyresniesiems, kuriems taip reikalingi jos tylūs priminimai apie dvasinius ir amžinus dalykus. Kaip Edeno gyventojai mokėsi iš gamtos puslapių, kaip Mozė atpažino Dievo braižą Arabijos dykumose ir kalnuose, o vaikelis Jėzus - Nazareto kalvų šlaituose, taip ir šiuolaikiniai vaikai gali mokytis iš Jo. Regimi dalykai iliustruoja tai, kas neregima. Ant visa ko Žemėje - nuo vešliausio miško medžio iki ant uolos augančios kerpės, nuo beribio vandenyno iki mažiausios kriauklytės ant kranto galima įžvelgti Dievo atvaizdą ir braižą. Ug 114.2

Kiek įmanoma, leiskite vaikui nuo pat pirmųjų jo gyvenimo metų būti ten, kur jam atsivers šis nuostabus vadovėlis. Tegul jis žiūri į šlovingas Didžiojo Dailininko nutapytas scenas besikeičiančiose dangaus drobėse, tesusipažįsta su žemės ir jūros stebuklais, testebi besiskleidžiančias kintančių metų laikų paslaptis ir per visus Kūrėjo darbus susipažįsta su Juo. Ug 115.1

Jokiu kitu būdu tikro ugdymo pagrindas negali būti padėtas taip tvirtai ir garantuotai. Kita vertus, kiekvienas vaikas, susilietęs su gamta, patirs sumaištį. Jis negalės nepastebėti priešiškų jėgų veikimo. Štai čia gamtai reikalingas aiškintojas. Žvelgdami į blogį, pasireiškiantį net gamtos pasaulyje, visi turi išmokti tą pačią liūdną pamoką: „Tai padarė mano priešas“(Mato 13, 28). Ug 115.2

Tik nuo Golgotos sklindančioje šviesoje gamtos mokymas gali būti perskaitytas teisingai. Betliejaus ir kryžiaus istorija liudija, kaip gera yra įveikti blogį ir kad kiekvienas mums tenkantis palaiminimas yra atpirkimo dovana. Ug 115.3

Erškėčiai ir dygliai, dagiai ir piktžolės simbolizuoja žlugdantį ir darkantį blogį. Giedantis paukštis ir prasiskleidęs žiedas, lietus ir saulėkaita, vasaros vėjelis ir švelni rasa, dešimtys tūkstančių gamtos vaizdingų pamokų - nuo girios ąžuolo iki pažemėj pražydusios žibuoklės - visa liudija apie atgaivinančią meilę. Gamta vis dar kalba mums apie Dievo gerumą. „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, — tai Viešpaties žodis, — dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos!” (Jeremijo 29, 11) Šią žinią kryžiaus šviesoje galima perskaityti visoj gamtoj. Dangūs skelbia Jo šlovę, o žemė pilna Jo turtų. Ug 115.4

*****

Dar prieblandoj nakties rikiuojas paukščiai,
Kai sveikint rytą giesmę repetuoja.
Pragysta giesmės jų skambiausiai auštant
Ir miško aidas jas džiugiai kartoja.

Kol saulė rengiasi skaisčiausią rūbą,
Nakties vėsa pasveikina gėlynus.
Upelis srūva, šniokščia, skuba
Pranešti rytui Dievo meilės žinią.

O saulei stovint ant pirmos pakopos
Ir paukščių chorui įpusėjus,
Beržai ir liepos stiebias, kopia
Viršūnėmis pasveikint saulės giją.

Tada šis dangiškas žibintas
skaisčiausiais spinduliais nušvinta. Ug 116.1

Zita Kirsnauskaitė