Ugdymas

Tolimesnė mokykla

„Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose
bus Jo vardas“.

DANGUS yra mokykla; Visata - jos studijų objektas; Amžinasis - jos Mokytojas. Šios mokyklos padalinys buvo įkurtas Edene, ir, kai atpirkimo planas bus įvykdytas, Edeno mokykloje vėl vyks ugdymo darbas. Ug 349.1

„Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli” (1 Korintiečiams 2, 9) . Šie dalykai gali būti pažinti tik per Dievo Žodį, ir netgi tai bus tik dalinis apreiškimas. Ug 349.2

Patmo salos pranašas taip apibūdino būsimosios mokyklos vietą: „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko [...]. Ir aš išvydau šventąjį miestą — naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui” (Apreiškimo 21, 1.2). „Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir Jo žiburys yra Avinėlis” (Apreiškimo 21, 23) . Ug 349.3

Tarp Edeno mokyklos ir būsimosios mokyklos yra visas šio pasaulio istorijos diapazonas - žmogaus nuopuolio ir kančios, dieviškos aukos ir pergalės prieš mirtį bei nuodėmę istorijos. Ne visas pirmosios Edeno mokyklos sąlygas rasime būsimojo gyvenimo mokykloje. Joks gėrio ir blogio pažinimo medis nebesuteiks galimybės mus gundyti. Ten nebebus jokio gundytojo ir jokios galimybės nusidėti. Kiekvienas charakteris, atlaikęs išbandymą blogiu, nebebus pavaldus jo jėgai. Ug 349.4

Kristus pasakė: „Nugalėtojui Aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!” (Apreiškimo 2, 7) Tai, ką duodavo gyvybės medis Edene, buvo sąlygiška, o pagaliau ir tai buvo nutraukta. Tačiau ateities gyvenimo dovanos bus amžinos ir absoliučios. Ug 350.1

Pranašas žvelgia į „gyvybės vandens upę, tvaskan-čią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto [...]. Tarp upės atšakų, auga gyvybės medis [...]. Ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo” (Ap-reiškimo 22, 1; 22, 2; 21, 4) . Ug 350.2

„Tavo tauta bus vien iš teisiųjų;
jie amžinai paveldės žemę.
Jie — Mano daigyno pumpurai,
Mano rankų kūrinys, sukurtas Manpapuošti”. Ug 350.3

(Izaijo 60, 21)

Sugrįžęs į Dievo Artumą, žmogus vėl, kaip ir pradžioje, bus Jo mokomas: „Mano tauta patirs Mano šlovę tą dieną, nes Aš Tas, kuris tai sako: ‘Štai Aš esu!’” (Izaijo 52, 6) Ug 350.4

„Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, o pats Dievas bus su jais” (Apreiškimo 21, 3) . Ug 351.1

„Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo dra-bužius ir juos išbalino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną naktį Jo šventykloje [...]. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra, nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių” (Apreiškimo 7, 14—17) . Ug 351.2

„Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pa-vidalu, o tuomet regėsime akis į akį“(1 Korintiečiams 13, 12). „Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas” (Apreiškimo 22, 4) . Ug 351.3

Kokios platybės atsivers mūsų tyrinėjimams, kai nukris mūsų regėjimą temdantis šydas ir mūsų akys išvys tą grožio pasaulį, į kurį dabar galime tik dirstelėti per mikroskopą; kai žvelgsime į dangaus šlovę, dabar stebimą tik iš toli per teleskopą; kai nebeliks nuodėmės prakeikimo, visa Žemė pasirodys „Viešpaties, mūsų Dievo, grožyje”! Tada mokiniai galės skaityti apie pasaulio sukūrimą ir neras nė menkiausios užuominos apie blogio įstatymą. Jie galės klausytis gamtos balsų muzikos ir negirdės nė menkiausios dejonės ar liūdesio gaidos. Visuose kūriniuose jie matys vienintelį braižą - milžiniškoje Visatoje „didelėmis raidėmis užrašytą Dievo vardą”, ir žemėje, jūroje bei danguje nebus likę nė vieno blogo ženklo. Ug 351.4

Tęsis Edeno gyvenimas, gyvenimas sode ir lauke. Žmonės „statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius. Kaip ilgaamžis būna medis, taip ilgaamžė bus Manoji tauta. Mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais” (Izaijo 65, 21.22) . Ug 352.1

„ ‘Nebebus užgavimo nei sunaikinimo visame Mano šventajame kalne’, — sako Viešpats ” (Izaijo 65, 25) . Žmogui bus sugrąžinta jo prarastoji Karalystė, o žemesnės būtybės vėl pripažins jo valdžią; nuožmus taps švelnus, o baikštus - patiklus. Ug 352.2

Mokiniui atsivers neaprėpiamų platybių ir ne-apsakomų turtų istorija. Čia, iš patogios Dievo Žodžio pozicijos, mokinys galės apžvelgti platų istorijos lauką ir šį tą sužinos apie principus, kurie lemia žmonijos kelyje pasitaikančius įvykius. Tačiau jo regėjimas vis dar bus aptemęs, o pažinimas - nepilnas. Tik stovėdamas amžinybės šviesoje jis viską išvys aiškiai. Ug 352.3

Prieš jo akis atsivers, kaip vyko didžioji kova, prasidėjusi dar prieš laikų pradžią ir pasibaigsianti tik tada, kai baigsis laikas. Nuodėmės plitimo istorija, lemtingasis melas jos klastingame veikime, tiesa, kuri, nenuklydusi nuo tiesaus kelio, sutiko ir įveikė klaidą - visa taps akivaizdu. Šydas, skyręs regimąjį pasaulį nuo neregimojo, nukris ir atsiskleis nuostabūs dalykai. Ug 352.4

Tik tada, kai Dievo užmojai taps regimi amžinybės šviesoje, mes suprasime, kaip turime būti dėkingi už Jo angelų rūpestį bei tarpininkavimą. Dangiškosios būtybės aktyviai dalyvauja žmonių gyvenime. Jos pasirodo kaip žaibas švytinčiu apdaru, jos prieina kaip žmonės, keliauninkų drabužiais. Jos priima svetingumą ir lankosi jų namuose, jos veda nakties užkluptus keliautojus. Jos sugriauna piktus kėslus ir nukreipia į šalį įtūžusiojo smūgį. Ug 353.1

Nors šio pasaulio valdovai šito nežino, angelai dažnai kalba jų susirinkimuose. Žmonių akys yra žvelgusios į juos. Žmonių ausys yra girdėjusios jų kreipimąsi. Tarybose ir teismo salėse dangiškos būtybės yra užtarusios persekiojamuosius bei engiamuosius. Jos yra sužlugdžiusios nedorėlių tikslus ir suėmusios tuos, kurie norėjo pakenkti Dievo vaikams. Dangiškosios mokyklos mokiniams visa tai bus atskleista. Ug 353.2

Kiekvienas atpirktasis supras, kaip angelai tarnavo jo gyvenime. Angelas, kuris saugojo jį nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų; angelas, kuris stebėjo jo žingsnius ir pridengdavo jo galvą, kai iškildavo pavojus; angelas, kuris buvo su juo mirties slėnyje, kuris paženklino jo poilsio vietą, kuris pirmasis pasveikino jį prisikėlimo rytą - kaip bus šaunu pasikalbėti su juo ir sužinoti dieviškojo dalyvavimo asmeniškame gyvenime bei dangaus bendradarbiavimo su žmonija istoriją! Ug 353.3

Tada taps aiškūs visi gyvenimo sunkumai. Ten, kur mums regėjosi tik sumaištis ir nusivylimas, sudužę tikslai ir žlugę planai, pasirodys buvęs didžiulis, visa apimantis, pergalingas tikslas, dieviška harmonija. Ug 354.1

Visi, kurie dirbo su nesavanaudiška dvasia, išvys savo triūso vaisių. Pasimatys kiekvieno teisingo principo ir kilnaus poelgio rezultatas. Dalį to mes jau regime čia. Tačiau kaip mažai kilniausio pasaulyje darbo rezultatų šiame gyvenime išvysta darbininkas! Kiek daug jis nesavanaudiškai ir nepailstamai triūsia dėl tų, kurių net nepasiekia ir nepažįsta! Tėvai ir mokytojai užmigs mirties miegu, manydami, kad jų gyvenimo darbas buvo veltui; jie nežino, jog jų ištikimybė atvėrė palaiminimų versmes, kurios niekada neišseks; tik tikėjimu jie regi savo auklėtus vaikus kitų žmonių geradariais bei įkvėpėjais, ir ši įtaka kartojasi tūkstančius kartų. Dažnas darbininkas siunčia į pasaulį jėgos, vilties ir drąsos žinias, žodžius, nešančius visų ša-lių širdims palaiminimą; tačiau apie rezultatus jis, triūsiantis vienumoje ir tamsoje, mažai težino. Taigi dovanos yra dalijamos, naštos nešamos, darbas atliekamas. Žmonės sėja sėklą, kuriai sudygus ant jų kapo, jau kiti pjauna palaimintuosius derlius. Jie sodina medžius, kad kiti galėtų valgyti vaisius. Jie gyvena čia, tenkindamiesi žinojimu, jog išjudino veiksnius, pakreipsiančius gyvenimą į gerąją pusę. Ateity visi šie darbai ir jų vaisiai bus aiškiai matomi. Apie kiekvieną Dievo suteiktąją dovaną, paskatinančią žmones nesavanaudiškai darbuotis, Danguje vedami užrašai. Paskaityti šias toli siekiančias eilutes, pažvelgti į tuos, kuriuos pakėlė ir sutaurino mūsų pastangos, matyti jų istorijoje teisingų principų veikimą - tai bus vienas iš studijuotinų dalykų ir atpildų Dangaus mokykloje. Ug 354.2

Ten mes pažinsime taip, kaip patys esame pažinti. Ten meilė ir užuojauta, kurias Dievas įdiegė sieloje, pasireikš teisingiausiai ir pilnatviškiausiai. Tyras šventųjų bendravimas, darnus visuomeninis gyvenimas tarp palaimintųjų angelų ir visų laikų ištikimųjų, šventa draugystė, suartinanti „visą šeimą danguje ir žemėje”, - visa tai laukia mūsų ateity. Ug 355.1

Ten skambės tokia muzika ir giesmės, kokių jokio mirtingojo protas neįsivaizdavo ar ausis negirdėjo - nebent Dievo regėjimuose. Ug 355.2

„Ir visi, šokdami iškilmių šokį, giedos” (Psalmyno 87, 7) . Ug 355.3

„Šie pakelia balsą, džiugiai skelbia Viešpaties didybę” (Izaijo 24, 14) . Ug 355.4

„Viešpats užjaučia Sioną, visiems jo griuvėsiams Jis maloningas. Jo dykumą Jis paverčia Edenu ir jo tyrlaukius — Viešpaties sodu. Linksmybės ir džiaugs-mo, padėkos giesmių ir muzikos skambesio čia pilna” (Izaijo 51, 3) . Ug 355.5

Ten visos galios bus ugdomos, kiekvienas suge-bėjimas lavinamas. Bus įgyvendinami didžiausi sumanymai, pasiekiami didingiausi tikslai ir reali-zuojami aukščiausi užmojai. Ir vis dar iškils naujų aukštumų įveikti, naujų stebuklų stebėtis, naujų tiesų suvokti, naujų dalykų, pažadinančių kūno, proto ir sielos galias. Ug 356.1

Visi Visatos lobiai atsivers Dievo vaikų tyrinėjimui. Su neapsakomu malonumu mes įžengsime į nenuodėmingų būtybių džiaugsmą bei išmintį. Apmąstydami Dievo rankų darbus, mes dalysimės per amžių amžius mus pasiekusiais lobiais. O bėgantys amžinybės metai nepaliaujamai atskleis vis šlovingesnius apreiškimus. Dievo dovanos amžiams suteiks mums „nepalyginti daugiau negu mes prašome ar išmanome” (Efeziečiams 3, 20) . Ug 356.2

„Jo tarnai garbins Jį” (Apreiškimo 22, 3) . Gyve-nimas Žemėje yra gyvenimo Danguje pradžia; ugdymas Žemėje - tai įvesdinimas į dangiškuosius principus; viso gyvenimo darbas čia yra rengimasis gyvenimo darbui ten. Tai, kas mes dabar esame, savo charakteriu ir šventa tarnyste, neabejotinai atspindi tai, kuo tapsime. Ug 356.3

„Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet Pats tarnauti” (Mato 20, 28) . Kristaus darbas apačioje yra Jo darbas aukštybėse, o mūsų atlygis už darbą su Juo šiame pasaulyje bus didesnė jėga bei aukštesnė privilegija darbuotis su Juo būsimajame. „Jūs Mano liudytojai, — tai Viešpaties Žodis. —Aš esu Dievas” (Izaijo 43, 12) . Liudytojai mes būsime ir amžinybėje. Ug 356.4

Kodėl buvo leista didžiajai kovai tęstis per amžius? Kodėl šėtonas nebuvo sunaikintas vos sukilęs? Tam, kad Visata įsitikintų, koks teisingas Dievas, kovodamas su blogiu, ir kad amžiams būtų pasmerkta nuodėmė. Atpirkimo plane esama aukštumų ir gelmių, kurių amžinybė niekada neišsems, stebuklų, į kuriuos trokšta pažvelgti angelai. Tik atpirktieji iš visų sukurtų būtybių patys patyrė tikrąją kovą su nuodėme; jie dirbo su Kristumi ir, kaip negalėjo net angelai, kartu su Juo kentėjo. Argi jie neturės ką paliudyti apie atpirkimo mokslą - nieko, kas būtų vertinga nuodėmės nepažinusioms būtybėms? Ug 357.1

Net dabar „per Bažnyčią [...]žinoma kunigaikš-tystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis”. Jis mus „prikėlė ir pasodino danguje [...], kad ateinančiais amžiais beribį Savo malonės lobį parodytų Savo gerumu mums Kristuje Jėzuje” (Efeziečiams 3, 10; 2, 6.7) . Ug 357.2

„Jo šventykloje visi šaukia: ‘Šlovė!’” (Psalmyno 29, 9) Giesmė, kurią giedos atpirktieji, - jų išgyvenimų giesmė - skelbs šlovę Dievui: „Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavieji keliai, tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie, ir negerbtų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas!” (Apreiškimo 15, 3.4) Ug 357.3

Čia, mūsų žemiškajame gyvenime, kad ir koks jis būtų suvaržytas nuodėmės, geriausias ugdymas yra tarnavimas. Didžiausią džiaugsmą ir aukščiausią išsilavinimą atrasime tarnaudami ir naujojoje ateities būsenoje, nesuvaržytoje nuodėmingo žmogiškumo apribojimų, - liudydami ir iš naujo mokydamiesi, „kokie dideli šio slėpinio garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse — garbės viltis” (Kolosiečiams 1, 27) . Ug 357.4

„Dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra” (1 Jono 3, 2) . Tada Kristus išvys Savojo darbo vaisius - didžiulę daugybę, kurios negalėtų suskaičiuoti joks žmogus, nenupuolusių ir Jo šlovės akivaizdon pastatytų nesuteptų ir džiaugsmingų atpirktųjų (žr. Judo 24) . Tas, kurio kraujas mus atpirko, o gyvenimas mokė, „už Savo vargus [...] matys šviesą dienų pilnatvėje” (Izaijo 53, 11) . Ug 358.1

Gyvenime, ilgiuos Tavęs nepakartojamai laimingo,
Kur rytmečiui išaušus spindi ramuma,
Kai sielvartas nesmaugs, o dienos bus saulėtos, ilgos
Ir rūpestingai sergės Meilės tyluma...

Ilgiuosi aš Tavęs ir norisi šventai gyventi,
Kai slogios mintys nekankins širdies...
Būties šiokiadieniai džiaugsmingi bus lyg šventė...
Ilgiuos dienos, kai Tavyje, Gyvenime, taika žydės!

Ilgiuos Gyvenimo laimingo, švento! Ug 358.2

Zita Kirsnauskaitė