Ugdymas

Gyvenimo drausmė

Be drausmės namuose ir mokykloje, visi turi laikytis griežtos gyvenimo drausmės. Kaip tai daryti išmintingai - pamoka, kurią reikėtų išaiškinti kiekvienam vaikui ir jaunuoliui. Taip, tai tiesa, kad Dievas mus myli, kad Jis viską daro dėl mūsų laimės ir kad, jeigu visada būtų buvę laikomasi Jo Įstatymo, mes nebūtume pažinę kančios; ne mažiau tiesa yra ir tai, kad šiame pasaulyje dėl nuodėmės į mūsų gyvenimą įsiveržia kančios, rūpesčiai, naštos. Mes galime padaryti vaikus ir jaunimą visą gyvenimą laimingus, jei išmokysime juos drąsiai pasitikti šias problemas bei sunkumus. Nors turėtume juos užjausti, niekada nepuoselėkime savigailos. Jiems reikia to, kas veikiau skatina ir stiprina, o ne verčia pasijusti silpnais. Ug 343.1

Mokykite juos, kad šis pasaulis yra ne paradų aikštė, o mūšio laukas. Visi yra pašaukti ištverti sunkumus kaip geri kariai. Jie turi būti stiprūs ir elgtis kaip vyrai. Aiškinkite jiems, kad tikrasis charakterio išbandymas - tai noras nešti naštas, stoti ten, kur sunku, imtis darbo, kurį reikia atlikti, nors tai ir neatneša jokio žemiško pripažinimo ar atlygio. Ug 343.2

Teisingiausias būdas įveikti sunkumus nėra mėginimas juos apeiti, o veikiau pastangos juos pakeisti. Tai tinka visokeriopai drausmei - ir ankstesniajai, ir vėlesniajai. Dėl aplaidumo ugdant vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais bei dėl to sustiprėjusių blogų polinkių, vėliau auklėti jį būna sunkiau ir drausminimas dažnai tampa itin skausmingu procesu. Skausmingas jis gali būti žemesniajai prigimčiai, kai nukryžiuojami kūno įnoriai bei polinkiai; tačiau pažvelgus į aukštesnįjį džiaugsmą, to skausmo nebelieka. Ug 344.1

Tegul kiekvienas vaikas ir jaunuolis suvokia, kad kiekviena klaida, kiekviena yda, kiekvienas sunkumas įveiktas tampa pakopa į geresnius ir aukštesnius dalykus. Būtent per tokią patirtį visi, kuriems gyvenimas tapo vertas gyventi, pasiekė sėkmę. Ug 344.2

„Didžių žmonių pasiektos aukštumos —
Pasiektos ne staigiu skrydžiu.
Kol jų bičiuliai sau miegojo,
Jie triūsė iki vėlumos.

Mus iškelia tai, kas mums po kojomis;
Ką paverčiame gėriu, nauda;
Pamintas išdidumas ir aistros paaukotos,
Nugalėtos blogybės, kurių pilna kiekviena valanda. Ug 344.3

Visa, kas įprasta, kasdieniai įvykiai,
Kuriais prasideda ir baigiasi viltys,
Mūs malonumai ir nusivylimai —
Tai vis ratai, kuriais galime kilti”. Ug 345.1

Mes turėtume žiūrėti ne „to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini” (2 Korintiečiams 4, 18) . Išsižadėdami savanaudiškų troškimų ir polinkių, mes gauname kai ką mainais - beverčius ir praeinančius dalykus pakeičia brangūs ir amžini. Tai ne auka, o didžiulis laimėjimas. Ug 345.2

„Kai kas geresnio“ yra ugdymo slaptažodis, tikrojo gyvenimo įstatymas. Kad ir ko Kristus paprašytų mūsų atsižadėti, vietoj to Jis duoda kai ką nepalyginamai geresnį. Dažnai jaunuoliai puoselėja tikslus, siekius ir malonumus, kurie gali neatrodyti blogi, tačiau jie neveda į didžiausią gėrį. Jie nukreipia gyvenimą nuo kilniausio tikslo. Tačiau despotiškos priemonės ar tiesioginės komandos gali neduoti jokios naudos - jaunuoliai nenorės atsisakyti to, kas jiems atrodo brangu. Tesivadovauja jie kai kuo geresniu nei noras pasirodyti, ambicijos ar nuolaidžiavimas sau. Padėkite jiems susiliesti su tikruoju grožiu, su didingesniais prin-cipais ir kitų kilnesniu gyvenimu. Težvelgia jie į Švelnųjį. Kai žvilgsnis nukryps į Jį, gyvenime atsiras centras. Jaunimo entuziazmas, nuoširdus pasišventimas bei užsidegimas čia atras tikrąjį tikslą. Pareiga taps malonumu, o auka - pasitenkinimu. Pagerbti Kristų, tapti panašiais į Jį, dirbti Jam - aukščiausias gyvenimo siekis ir didžiausias džiaugsmas. „Kristaus meilė valdo mus” (2 Korintiečiams 5, 14) . Ug 345.3

Aš noriu būt tyra, skaidri it jūros lašas,
Kurių daugybė suburia bangas,
Kaip Dievo meilės žvaigždės —
didelės ir gražios, Kurių palaimos šildo man rankas.

Aš noriu būt gaivi it miško oras —
Būt Kristaus gerumu kvapi.
Sapnu vaikelio tyru būti noriu,
Bemiegančio dar motinos glėby.

Kaip Dangūs noriu būt, kurie pražysta
Viltim ir meile nemaria.
Aš noriu būt kantri, švelni kaip Kristus,
Išties, kaip Jis aš trokštu būt tyra. Ug 346.1

Zita Kirsnauskaitė