Paslėpti lobiai

Talentai Padidinami Juos Naudojant

Naudojami talentai yra didinami talentai. Sėkmė nėra atsitiktinumo ar likimo pokštas; tai išorinė Dievo Apvaizdos išraiška, tikėjimo ir proto, gerumo ir at-kaklių pastangų apdovanojimas. Viešpats nori, kad mes panaudotume kiekvieną turimą dovaną, ir jei tai darysime, mes turėsime daugiau dovanų, kurias galėsime naudoti. Jis nesuteikia mums antgamtiškų gabumų, kurių mums trūksta, bet tada, kai mes naudoj ame tai, ką turime, Jis dirba su mumis, kad padidintų ir sustiprintų kiekvieną mūsų veiksmą. Kai mes nuoširdžiai, karštai aukojamės Viešpaties tarnystei, mūsų jėgos didėja. Kai mes atiduodame save Sventosios Dvasios darbui, Dievo malonė dirba mumyse, kad pašalintų senus polinkius, nugalėtų stiprius potraukius ir sukurtų naujus įpročius. Kai mes paklūstame Dvasios raginimams, mūsų širdys tarytum prasiplečia, pasiruošusios priimti daugiau Jos jėgos geriau atlikti darbą. Snaudžianti energija yra pažadinama ir išryškėja slapti gabumai. Pl 318.1

Nuolankus darbininkas, kuris paklusniai atsilie-pia į Dievo kvietimą, gali būti tikras, kad jis sulauks dieviškos pagalbos. Tokios didelės ir šventos pareigos priėmimas atgaivina asmenybę, priverčia veikti aukščiausias proto ir dvasios galias, sustiprina bei nuskaistina protą ir širdį. Tikėdamas Dievo galia žmogus gali būti stebėtinai stiprus, jo pastangos ryž-tingos, o rezultatai stulbinantys. Tas, kuris pradeda turėdamas mažai žinių, nuolankiai dalijasi tuo, ką žino, stropiai siekia daugiau pažinimo, suras visą dangišką lobį, laukiantį pareikalavimo. Kuo labiau jis siekia suteikti šviesos, tuo daugiau šviesos gaus pats. Kuo labiau žmogus stengiasi su meile paaiškinti Dievo Žodį kitiems, tuo aiškesnis jis tampa pačiam. Kuo daugiau mes naudojame savo žinias ir laviname jėgas, tuo daugiau žinių ir jėgų mes turėsime. Pl 319.1

Kiekviena pastanga, panaudota Kristui, virs pa-laima mums patiems. Jei mes naudojame turimas priemones Jo šlovei, Jis suteiks jų daugiau. Kai mes siekiame laimėti kitus Kristui, nešdami sielų naštą savo maldose, mūsų širdys stipriau plaks nuo Dievo malonės; jausmai liepsnos dievišku užsidegimu; mū-sų krikščioniškas gyvenimas bus tikresnis, uolesnis, pamaldesnis. Pl 319.2

Žmogaus vertė danguje yra matuojama pagal širdies sugebėjimą pažinti Dievą. Šis pažinimas yra šaltinis, iš kurio trykšta visa jėga. Dievas sukūrė žmogų, kad kiekvienas jo sugebėjimas būtų dieviško proto atmaina, ir Jis visuomet siekia susieti žmogišką protą su dieviškuoju. Jis siūlo mums didžiulę ben-dradarbiavimo su Kristumi galimybę atskleidžiant pasauliui Jo malonę, kad galėtume geriau pažinti dangiškus dalykus. Pl 319.3

Žiūrėdami į Jėzų, mes aiškiau ir ryškiau supranta-me Dievo esmę, ir tai mus pakeičia. Gerumas, meilė mūsų artimiesiems tampa natūraliu įpročiu. Mes parodome charakterį, kuris yra dieviško charakterio kopija. Vis labiau panašėdami į Jį, mes didiname savo sugebėjimą pažinti Dievą. Mes vis labiau susidraugaujame su dangišku pasauliu, ir nuolatos auga mūsų gebėjimas įgyti amžinybės pažinimo ir išminties turtus. Pl 320.1