Paslėpti lobiai

Laikas

Mūsų laikas priklauso Dievui. Kiekviena akimirka yra Jo, todėl mes turime atsakingai naudoti jį Dievo šlovei. Už jokį kitą talentą, kurį mums suteikė, Jis nereikalaus tokio griežto atsiskaitymo, kaip už mūsų laiką. Laiko reikšmės neįmanoma įvertinti. Kristus kiekvieną akimirką laikė brangia, todėl lygiai taip pat ją turėtume vertinti ir mes. Gyvenimas yra pernelyg trumpas, kad jį būtų galima tuščiai švaistyti. Mes turime tik keletą malonės dienų, per kurias turime pasiruošti amžinybei. Mes neturime laiko, kurį galėtume veltui eikvoti, neturime laiko, kurį galėtume paskirti savanaudiškiems malonumams, neturime laiko nuodėmei pataikauti. Būtent dabar mes formuojame charakterį būsimajam, nemirtingam gyvenimui. Šiuo metu turime pasiruošti Tiriamajam teismui. Pl 306.2

Žmonių giminė vos pradėjusi gyventi, pradėjo mirti. Pasaulio nenutrūkstamas darbas baigtųsi nebū-timi, jeigu nebus įgytas tikrasis amžinojo gyvenimo pažinimas. Žmogus, kuris vertina laiką kaip skirtą darbui, pasiruoš nemirtingo pasaulio buveinėms ir gyvenimui. Tokio žmogaus gimimas pasiteisins. Pl 307.1

Mes esame įspėti, kad įprasmintume laiką. Pra-leisto laiko neįmanoma sugrąžinti. Mes negalime sugrąžinti netgi vienos akimirkos. Vienintelis būdas, kuriuo galime įprasminti savo laiką, - kuo naudingiau jį leisti, tapti Dievo bendradarbiais Jo didžiajame išgelbėjimo plane. Pl 307.2

Kas suvoks šią tiesą, patirs charakterio pasikeiti-mą. Toks žmogus tampa Dievo sūnumi, karališkos šeimos nariu, Dangiškojo Karaliaus vaiku. Jis yra tinkamas tapti angelų draugu. Pl 307.3

Dabar mums duotas laikas dirbti mūsų artimųjų išgelbėjimui. Yra tokių, kurie mano, kad, jei davė pinigų Kristaus darbui, tai jau yra viskas, ko iš jų reikalaujama; brangus laikas, kurį jie galėtų skirti asmeninei tarnystei, prabėga veltui. Tačiau visų, kurie turi sveikatos ir jėgų, privilegija ir pareiga - atsiduoti aktyviai Dievo tarnystei. Visi turi dirbti, kad laimėtų sielas Kristui. Pinigų aukojimas negali šito pakeisti. Pl 307.4

Kiekviena akimirka turi amžinas pasekmes. Mes turime būti pasiruošę tarnauti kiekvieną akimirką. Galimybė, kuri šiuo momentu yra mūsų, - pasakyti vargstančiai sielai gyvenimo žodį, - gali niekuomet nebepasikartoti. Viešpats gali pasakyti tokiam žmo-gui: „Dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės” (Luko 12, 20), o dėl mūsų nerūpestingumo jis gali būti nepasiruošęs. Kaip mes atsiskaitysime didžiąją Teismo dieną? Pl 307.5

Gyvenimas yra per daug svarbus, kad būtų nau-dojamas laikiniems ir žemiškiems dalykams, rūpes-čiams ir daiktams, kurie yra vien dulkelė lyginant su amžinaisiais dalykais. Ir vis dėlto Dievas pakvietė mus tarnauti Jam laikinuose gyvenimo dalykuose. Stropus darbas yra tokia pati tikrosios religijos dalis, kaip ir pamaldumas. Biblija nepateisina tingumo. Tai yra didžiausias prakeikimas, kuris ištinka mūsų pasaulį. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, kurie yra tikrai atsivertę, bus stropūs darbininkai. Pl 308.1

Nuo tinkamo laiko naudojimo priklauso mūsų sėkmė įgyjant žinias ir įgūdžius. Asmenybės ugdymui neturi kliudyti neturtas, žema kilmė ar nepalanki aplinka. Turi būti vertinamos akimirkos. Keletas akimirkų čia ir keletas ten, kurios gali būti iššvaistytos betikslėms kalboms; ryto valandos, taip dažnai tuščiai praleidžiamos lovoje; laikas, sugaištas važiuojant tramvajais ar traukiniais, laukiant stotyje; akimirkos, kol atneš valgį, laukimas tų, kurie yra linkę vėluoti, - jei po ranka būtų knyga, šios laiko atkarpos būtų panaudojamos tyrinėjimui, skaitymui ar rūpestingam mąstymui, - kiek daug būtų galima atlikti! Ryžtingas tikslo siekimas, darbštumas ir rū-pestingas laiko taupymas įgalintų žmones įgyti žinių ir drausmintų protą. Pl 308.2

Kiekvieno krikščionio pareiga - išsiugdyti tvarkos, kruopštumo ir atkaklumo įgūdžius. Niekas nepatei-sins lėto, prasto darbo, nesvarbu, koks jis būtų. Kai žmogus visą laiką dirba, o darbas niekuomet nėra tinkamai atliktas, vadinas, mintys ir širdis nėra įdėti į šį darbą. Tas, kuris yra nepaslankus ir dirba nuos-tolingai, turėtų suprasti, kad šiuos trūkumus reikia ištaisyti. Jam reikia lavinti savo protą, kad būtų rasti tikslingesnės veiklos variantai, kad nebūtų veltui švaistomas laikas. Dirbdami kryptingai ir metodiškai, kai kurie žmonės per penkias valandas gali padaryti tiek, kiek kiti padarys per dešimt valandų. Tie, kurie yra užsiėmę namų ruošos darbais, nuolatos užsiėmę ne todėl, kad jie turi atlikti daug darbų, bet todėl, kad neplanuoja, kaip sutaupyti laiko. Savo lėtais, nerangiais veiksmais jie menką darbą padaro didelį. Visi, kurie nori, gali pakeisti šiuos ydingus įpročius. Tegul jie užsibrėžia konkretų darbo tikslą. Nuspręs-kite, kiek laiko reikia skirti šiai užduočiai, ir tuomet stenkitės, kad šis darbas būtų atliktas paskirtu laiku. Valios ugdymas privers rankas greičiau judėti. Pl 309.1

Jei trūksta ryžto pasitaisyti, žmonės gali tapti šab-loniški, o jų darbas nuolat prastės; ugdydami savo sugebėjimus, jie gali kuo puikiausiai atlikti bet kokį darbą. Tuomet jie pamatys, kad yra visur reikalingi. Jie bus vertinami pagal atliktus darbus. Pl 309.2

Daugelis vaikų ir jaunuolių tuščiai eikvoja laiką, kuris galėtų būti skirtas namų ruošos darbams. At-likdami šį darbą vaikai rodytų meilę ir pagarbą tėvui ir motinai. Jaunimas galėtų ant savo jaunų, stiprių pečių užsikrauti daugiau darbų, kuriuos iki šiol už juos atlieka kiti. Pl 309.3

Kristus nuo pat vaikystės buvo veiklus. Jis gyveno ne tam, kad pataikautų Sau. Jis buvo amžinojo Dievo Sūnus, o dirbo kaip stalius su Savo tėvu Juozapu. Jo amatas buvo reikšmingas. Jis atėjo į pasaulį formuoti naują žmogaus charakterį, todėl ir Savo pasaulietinį darbą Jis atlikdavo taip pat tobulai. Jis yra mūsų pa-vyzdys. Pl 310.1

Tėvai turi mokyti vaikus vertingai ir teisingai naudoti laiką. Mokykite juos, kad verta daryti kažką, kas teiktų šlovę Dievui ir palaimą žmonijai. Net ir patys mažiausieji gali būti Dievo misionieriai. Pl 310.2

Tėvai daro didžiulę nuodėmę, leisdami savo vaikams nieko neveikti. Vaikai greitai pamėgsta dykinėjimą ir užauga tingūs, nenaudingi jokiai veiklai. Kai jie yra pakankamai suaugę, kad galėtų uždirbti pragyvenimui ir susirastų tarnybą, jie dirba itin atmestinai, o tikisi, kad jiems bus mokama tiek pat, kaip ir darbštiems darbininkams. Yra didelis skirtumas tarp tinginių ir veltėdžių ir tų, kurie su-pranta, kad turi būti stropūs darbininkai. Pl 310.3

Jeigu tingumas ir nerūpestingumas bus toleruo-jami pasaulietiniame darbe, tie patys įpročiai atke-liaus ir į religinį gyvenimą, dėl to žmogus negalės tinkamai atlikti jokio tarnavimo Dievui. Daugelis, kurie savo stropiu darbu galėjo teikti palaimą pa-sauliui, žuvo dėl tingumo. Užsiėmimo neturėjimas ir tvirto tikslo nebuvimas atveria duris tūkstančiams gundymų. Nedori draugai ir blogi įpročiai gadina protą ir sielą, žūstama šiame gyvenime ir užsidaro būsimojo gyvenimo durys. Nepriklausomai, kokį darbą dirbtume, Dievo Žodis moko: „Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui. [...] Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis. [...] Žinodami, kad iš Vieš-paties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui!” (Romiečiams 12,11; Mokytojo 9, 10; Kolosiečiams 3, 24) Pl 310.4