Paslėpti lobiai

Talentų Panaudojimas

Palyginime tas, kuris „gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du” (Mato 25, 16.17). Pl 293.1

Net patys mažiausi talentai turi būti panaudojami pelningai. Klausimas, kuris turi mums labiausiai rūpėti, skamba ne: „Kiek aš gavau?”, bet: „Kaip aš panaudoju tai, ką turiu?” Visų mūsų galių tobulinimas yra pirmoji mūsų pareiga, kurią turime vykdyti Dievui ir artimiesiems. Nė vienas, kuris kasdien netobulina savo sugebėjimų ir jų naudingai neišnaudoja, neįgyvendina gyvenimo užmojo. Išpažindami tikėjimą Kristumi, mes įsipareigojame pasiekti kuo geriausių rezultatų, kad būtume Viešpaties darbininkai. Mes privalome tobulinti savo sugebėjimus, kad galėtume padaryti viską, kas įmanoma Viešpaties garbei. Pl 293.2

Viešpats yra paskyręs mums didžiulį darbą, kuris turi būti atliktas. Jis suteiks būsimojo gyvenimo palaiminimus tiems, kurie ištikimiausiai ir noriai Jam tarnauja šiame gyvenime. Viešpats pasirenka Sau darbininkus, ir kiekvieną dieną, įvairiausiomis aplinkybėmis Jis teikia patyrimo tiems, kurie nuo-širdžiai siekia įvykdyti Jo planą. Jis pasirenka Savo darbininkus ne todėl, kad jie yra tobuli, bet todėl, kad bendraudami su Juo jie gali pasiekti tobulumą. Pl 293.3

Dievas priims tik tuos, kurie veržiasi aukštyn. Jis įpareigoja kiekvieną darbininką atlikti jam paskirtą darbą geriausiai. Iš visų reikalaujama moralinio tyrumo. Niekuomet neturėtume sumažinti teisumo lygio tam, kad prisiderintume prie paveldėto ar įgyto polinkio į blogį. Visos kilnios charakterio savybės kyla iš Dievo kaip tobula, darni visuma, ir kiekvienas, priimantis Kristų kaip asmeninį Išgelbėtoją, gauna privilegiją įgyti tas savybes. Todėl tie, kurie norėtų būti Dievo bendradarbiai, turi tobulinti savo fizines ir protines savybes. Tikras išsilavinimas yra fizinių, protinių ir moralinių sugebėjimų paruošimas atlikti kiekvieną pareigą; kitaip tariant, svarbu ugdyti kūną, protą ir sielą dieviškai tarnybai. Toks mokymas tęsis ir amžinajame gyvenime. Pl 294.1

Viešpats reikalauja, kad kiekvienas krikščionis ugdytų savo sugebėjimus įvairiausiose veiklos srityse. Kristus sumokėjo už mūsų atpildą už nuodėmes Savo krauju ir kančiomis, kad užtikrintų mūsų savanorišką tarnystę. Jis atėjo į mūsų pasaulį, kad duotų mums pavyzdį, kaip turime dirbti ir kokia dvasia mes turime vykdyti savo darbą. Jis trokšta, kad mes išmoktume spartinti Jo darbą ir šlovinti Jo vardą pasaulyje, apvainikuodami garbe, didžiausia meile ir ištikimybe Tėvą, kuris, „taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jono 3, 16). Pl 294.2

Bet Kristus neužtikrino mūsų, kad charakterio tobulinimas yra lengvas darbas. Taurus, visapusis charakteris nėra paveldimas. Jis neatitenka mums atsitiktinai. Taurus charakteris yra ugdomas a smeninėmis pastangomis ir pasitelkus Kristaus nuopelnus bei malonę. Dievas suteikia mums talentus ir proto galią; mes ugdome charakterį, o jis yra ugdomas sunkiai ir atkakliai kovojant su savimi. Žingsnis po žingsnio turi būti kovojama su paveldėtais polinkiais. Mes turime nuolat save kritikuoti ir neleisti, kad nors vienas nepageidautinas charakterio bruožas liktų nepataisytas. Pl 294.3

Tegul niekas nesako: „Aš neturiu vaistų, kad išgydyčiau savo charakterio trūkumus”. Jeigu taip nuspręsite, jūs tikrai patirsite nesėkmę siekdami amžinojo gyvenimo. Jūsų nesėkmes sąlygoja jūsų troškimas. Jei jūs nenorėsite, tuomet negalėsite pa-siekti pergalės. Tikrieji sunkumai kyla dėl abejingos, Dievui neatsidavusios širdies ir nenoro paklusti Dievo vadovavimui. Pl 295.1

Daugelis tų, kuriuos Dievas apdovanojo sugebė-jimu puikiai dirbti, atlieka labai mažai, nes mažai stengiasi. Žmonės žengia gyvenimo keliu taip, tarsi jie neturėtų aiškaus tikslo, dėl kurio reikėtų gyventi, jokio idealo, kurio reikėtų siekti. Šių žmonių atlygis bus proporcingas jų atliktam darbui. Pl 295.2

Atminkite, kad jūs niekuomet nepasieksite aukš-tesnio lygio, nei pats nusistatėte. Tad užsibrėžkite atžymą kuo aukščiau, tada žingsnis po žingsnio, nors tai ir reikalautų skausmingų pastangų, išsižadėjimo ir aukos, kopkite į viršūnę. Tegul niekas jūsų nesulaiko. Likimas jokio žmogaus neapraizgė savo tinklais taip tvirtai, kad jis liktų bejėgis ir bevalis. Trukdančios aplinkybės turėtų sukelti tvirtą nuostatą kuo greičiau jas įveikti. Įveikta kliūtis suteiks daugiau drąsos ir sugebėjimų eiti pirmyn. Tvirtai apsisprendę ženkite teisinga kryptimi, ir aplinkybės bus jūsų pagalbinin-kės, o ne priešai. Pl 295.3

Siekite kiekvieną charakterio savybę išugdyti Viešpaties šlovei. Kiekviena jūsų charakterio ugdymo stadija turi patikti Dievui. Nors ir gyveno nuopuolio laikais, bet Henochas patiko Dievui, ir jūs turite patikti. Ir mūsų dienomis yra henochų. Pl 296.1

Stovėkite kaip Danielius, tas ištikimas valstybės tarnautojas, kurio negalėjo suvilioti jokia pagunda. Neapvilkite To, kuris taip jus myli, jog atidavė Savo gyvybę, kad sunaikintų jūsų nuodėmes. Jis sako: „Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti” (Jono 15, 5). Atminkite tai. Nors ir padarėte klaidų, jei šias klaidas matote ir laikote jas įspėjimo signalu, jūs jau laimėjote. Taip elgdamiesi ir kritiškai vertindami save, jūs pralaimėjimą paverčiate pergale, nuvildami priešą ir pašlovindami savo Atpirkėją. Pl 296.2

Charakteris, suformuotas pagal dieviškąjį pana-šumą, yra vienintelis turtas, kurį jūs galite pasiimti iš šio pasaulio į būsimąjį. Tie, kurie mokosi iš Kristaus šiame pasaulyje, pasiims kiekvieną dievišką pasieki-mą į dangiškąsias buveines. Ir danguje mes nuolatos tobulėsime, todėl svarbu ugdyti charakterį jau šiame gyvenime. Pl 296.3

Dangiškos būtybės dirbs kartu su žmogum, kuris ryžtingai siekia charakterio ir veiksmo tobulumo. Kiekvienam, kuris yra užsiėmęs šiuo darbu, Kristus sako: „Aš esu tavo dešinėje, kad padėčiau tau”. Pl 296.4

Kai žmogus bendradarbiauja su Dievu, žmogaus valia tampa visagalė. Viskas, kas turi būti padaryta pagal Jo įsakymą, gali būti atlikta Jo galioje. Visi Jo įsakai suteikia jėgų ir numato galimybes. Pl 296.5