Gydymo Tarnystė

Trisdešimt Antras Skyrius—Vaikas

Angelas žydų tėvams nurodė ne tik tai, kaip turi elgtis motina, bet ir tai, kaip ji turi auginti vaiką. Nepakako, kad Samsonas, turėjęs išgelbėti Izraelį, gimęs gautų tik gerą palikimą. Jis turėjo būti rūpestingai auklėjamas. Nuo pat vaikystės tėvai privalėjo jame išugdyti griežtos savitvardos įprotį. GT 272.1

Panašūs nurodymai buvo duoti ir dėl Jono Krikštytojo. Prieš gimstant vaikeliui, tėvui iš dangaus buvo siųsta žinia: „Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios.” (Luko 1,14-15) GT 272.2

Išgelbėtojas pareiškė, kad kilnių žmonių dangaus sąraše nebuvo įžymesnio už Joną Krikštytoją. Jam įpareigotas darbas reikalavo ne tik fizinės energijos ir ištvermės, bet ir kilniausių proto bei dvasios savybių. Teisingas fizinis lavinimas kaip pasirengimas šiam darbui buvo toks svarbus, jog buvo siųstas vyriausiasis dangaus angelas pas vaiko tėvus, kad pamokytų, ką reikia daryti. GT 272.3

Žydų vaikams duoti nurodymai moko mus, kad reikia rūpintis viskuo, kas tik siejasi su fizine vaiko gerove. Nieko nėra nesvarbaus. Bet koks poveikis kūno sveikatai yra reikšmingas ir protui, ir charakteriui. GT 272.4

Neįmanoma pervertinti ankstyvo vaikų ugdymo. Gautos pamokos ir susiformavę įpročiai kūdikystėje bei vaikystėje daro didesnį poveikį charakterio formavimui ir gyvenimo krypčiai negu visi nurodymai ir mokymas vėlesniais metais. GT 272.5

Tėvai turi į tai atsižvelgti. Jie turi suprasti principus, kurie sudaro vaikų priežiūros bei auklėjimo pagrindą, privalo sugebėti užauginti juos fiziškai, protiškai bei morališkai sveikus. Tėvai privalo tyrinėti gamtos dėsnius. Jie turi susipažinti su žmogaus organizmu, suprasti įvairių organų funkcijas, jų ryšį ir tarpusavio priklausomybę. Jie turi tyrinėti protinių bei fizinių jėgų ryšį ir sąlygas, reikalingas kiekvienos jų sveikam funkcionavimui. Be tokio pasirengimo prisiimti tėvystės ir motinystės atsakomybę yra nuodėmė. GT 272.6

Pernelyg mažai dėmesio kreipiama į mirtingumo, ligų ir išsigimimų, kurie šiais laikais užklupo net labiausiai civilizuotas ir privilegijuotas šalis, priežastis. Žmonės išsigimsta. Daugiau nei trečdalis vaikų miršta kūdikystėje⁴, o dauguma tų, kurie sulaukia brandos, kenčia nuo ligų, ir tik maža dalis sulaukia žilos senatvės. GT 273.1

Didžiausioms blogybėms, kurios atneša vargą ir žūtį, būtų galima užkirsti kelią, o tai labai priklauso nuo tėvų. Ne „paslaptinga apvaizda” nusineša mažų vaikų gyvybes. Dievas netrokšta jų mirties. Jis duoda vaikus tėvams, kad išauklėtų juos būti naudingus žemėje, o po to danguje. Jei tėvai ir motinos darytų, ką gali, kad jų vaikai gautų gerą paveldą, o po to tinkamomis priemonėmis stengtųsi ištaisyti bet kurias jų gimimo aplinkybes, kokį teigiamą pasikeitimą pamatytų pasaulis! GT 273.2