Gydymo Tarnystė

Draudžiamasis įstatymas

Įpratęs vartoti svaigalus, žmogus patenka į beviltišką padėtį. Jo smegenys tampa nesveikos, susilpnėja valios jėga. Kadangi pavergiamos visos žmogaus jėgos, troškimai tampa nevaldomi. Jo negalima įtikinti ar atkalbėti nuo svaigalų. Įtrauktas į blogio gelmes, žmogus, pasiryžęs mesti gerti, vėl priverčiamas paimti taurelę, ir su pirmu svaigalų gurkšniu visi tvirti sprendimai nustoja galioti, išnyksta paskutiniai valios pėdsakai. Vienas gurkšnis įkaitinančio gėrimo - ir daugiau nebegalvojama apie jo pasekmes. Užmirštama sielvartaujanti žmona. Susiviliojęs svaigalais tėvas daugiau nesirūpina, kad jo vaikai alkani ir neaprengti. Įteisindamas tokią prekybą, įstatymas duoda leidimą sielai smukti ir atsisako sustabdyti prekybą, kuri pripildo pasaulį blogio. GT 247.1

Ar tai gali tęstis visą laiką? Ar žmonės privalo nuolat kovoti siekdami pergalės, kai pagundos durys plačiai atvertos prieš juos? Ar nesusivaldymo prakeiksmas visiems laikams liks kaip rykštė civilizuotam pasauliui? Ar ir toliau kiekvienais metais jis, kaip viską naikinanti ugnis, palies tūkstančius laimingų namų? Kai laivas sudūžta netoli kranto, žmonės tuščiai neleidžia laiko. Jie rizikuoja savo gyvybe, stengdamiesi išgelbėti vyrus ir moteris iš šio vandeniu apsemto karsto. Tačiau yra dar didesnis poreikis: dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų galima išgelbėti žmones nuo girtuoklių likimo. GT 247.2

Svaigalų pardavėjas pastato į pavojų ne tik alkoholiką bei jo šeimą, ir ne mokesčių našta, gulanti ant visuomenės pečių dėl prekybos alkoholiu, yra didžiausia blogybė. Mes visi esame sujungti į žmonijos tinklą, todėl nelaimė, atsitinkanti bet kuriai didžiosios žmonių brolijos daliai, kelia pavojų visiems. GT 247.3

Daugumas tų, kurie, siekdami pelno ar lengvo gyvenimo, neprisidės prie prekybos alkoholiu apribojimo, per vėlai supras, jog tai palies ir juos. Jie pamatys savo vaikus, taip pat apsvaigusius ir patekusius į pražūtį. Įstatymų nesilaikymas griauna tvarką. Nuosavybei kyla pavojus. Gyvenimas darosi nesaugus. Daugėja nelaimingų atsitikimų jūroje ir sausumoje. Ligos, paplitusios nešvariose lindynėse, pasiekia turtingus ir prabangius namus. Girtaujančių tėvų vaikų ir nusikaltimų skatinamas blogis užkrečia ir kultūringų bei kilnių šeimų sūnus bei dukteris. GT 248.1

Nėra žmogaus, kurio interesų į pavojų nestumtų prekyba svaigalais. Nėra žmogaus, kuris dėl savo saugumo nelinktų ją sunaikinti. GT 248.2

Įstatymų leidybos organų rūmai ir teismai turėtų būti apsaugoti nuo nesusitvardymo prakeiksmo labiau negu bet kurios kitos vietos, susijusios su viešais interesais. Gubernatoriai, senatoriai, atstovų rūmų nariai, teisėjai, žmonės, leidžiantieji ir tvarkantieji tautos įstatymus, laikantieji savo rankose kitų žmonių gyvybes, gerą vardą ir nuosavybę, turėtų būti griežtos savitvardos. Tik tada jų protai bus aiškūs ir gebės atskirti gera nuo pikto. Tik tada jie galės tvirtai laikytis principų ir turės pakankamai išminties rodyti teisingumą bei gailestingumą. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Kiek gi šių žmonių turi aptemdytus protus, supainiotas teisingumo ir klaidingumo sąvokas, nes vartoja svaigalus! Kiek buvo įvesta despotiškų įstatymų, nuteista mirti nekaltų žmonių dėl įstatymų leidėjų, liudytojų, prisiekusiųjų, advokatų ir net teisėjų neteisingumo, kurie patys vartoja alkoholį! Daugelis yra „didvyriai prie vyno” ir „narsūs prie svaigiųjų gėrimų”, „vadina piktą geru, o gerą - piktu”, „kurie išteisina nedorėlį už kyšį ir pamina nekaltojo teises!” Apie tokius Dievas sako: „Vargas tiems... Tikrai, kaip ugnies liežuviai suryja ražienas, kaip šienas nuskęsta liepsnose, taip jų šaknys virs puvėsiais, o žiedai bus nupūsti lyg dulkės, nes jie paniekino Galybių Viešpaties mokymą ir apšmeižė Izraelio Šventojo žodį.” (Izaijo 5, 20. 22-24) GT 248.3

Dievo garbė, tautos tvirtumas, visuomenės, namų ir pavienių žmonių gerovė reikalauja, kad, kiek įmanoma, būtų dedamos pastangos žadinti žmones suprasti nesusivaldymo atnešamą blogį. Neilgai truks, ir mes pamatysime šios baisios blogybės pasekmes, kurių nematome dabar. Kas imsis ryžtingų pastangų, kad sustabdytų naikinamąjį darbą? Iki šiol kova beveik nepradėta. Sudarykime žmonių armiją, kuri sustabdytų pardavimą nuodingų svaigalų, paverčiančių žmones pamišėliais. Aiškiai parodykime prekybos svaigalais pavojingumą ir paveikime visuomenę, kad ji pareikalautų uždrausti šią prekybą. Nuo gėrimo baigiantiems išprotėti žmonėms suteikime galimybę ištrūkti iš šios vergovės. Tegul tautos balsas pareikalauja iš savo įstatymų leidėjų sustabdyti šią negarbingą prekybą. GT 249.1

„Jeigu susilaikei gelbėjęs pasmerktuosius mirti ir gynęs vedamus į žūtį, jeigu sakai: ‘Mes nieko apie tai nežinojome!’ -tai argi Tas, kuris sveria širdis, to nepastebi? Tas, kuris saugo tavo gyvastį, žino.” Ir ką pasakysi, „kai klausi širdyje: ‘Kodėl man taip atsitiko?’” (Patarlių 24, 11-12; Jeremijo 13, 22) GT 249.2