Gydymo Tarnystė

Kodėl reikia atsisakyti mėsiškų valgių

Tie, kurie valgo mėsą, valgo grūdus ir daržoves, tik jau perdirbtus, nes gyvūnai auga misdami būtent jais. Augalų gyvybingumas pereina į valgytoją. Mes palaikome gyvybę valgydami gyvulių mėsą. Tačiau kur kas geriau būtų gyvybę palaikyti tiesiogiai, valgant Dievo duotą mūsų mitybai tinkamą maistą. GT 223.1

Mėsa niekada nebuvo geriausias maistas, be to, jos vartojimas dabar yra dar labiau nepageidautinas, nes sparčiai didėja gyvulių sergamumas. Valgantieji mėsą mažai žino, ką jie valgo. Jeigu jie galėtų pamatyti gyvus gyvulius, sužinotų mėsos, kurią ruošiasi valgyti, kokybę, turbūt pasibjaurėję nuo jos nusisuktų. Žmonės nuolat valgo mėsą, turinčią tuberkuliozės ir vėžio sukėlėjų. Taip žmogui persiduoda tuberkuliozė, vėžys ir kitos mirtinos ligos. GT 223.2

Kiaulės audiniuose pilna parazitų. Apie ją Dievas yra pasakęs: „Ir kiaulė jums nešvarus gyvulys, nes ji, nors ir turi skeltus nagus, bet neatrajoja..., jos mėsos nevalgysite, nei jų dvėsenos liesite.” (Pakartoto Įstatymo 14, 8) Šis nurodymas buvo duotas todėl, kad kiauliena netinka maistui. Kiaulės yra maitėdos, ir tam jos buvo sutvertos. Niekada ir jokiomis aplinkybėmis jų mėsa nebuvo skirta žmonių maistui. Neįmanomas dalykas, kad bet kurio gyvo padaro mėsa būtų sveika, kai nešvarumai yra jo prigimties dalis, ir kai jis minta bjauriais dalykais. GT 223.3

Dažnai gyvuliai vežami į turgavietes ir parduodami maistui, nes yra ligoti, o jų savininkai bijo juos laikyti. Be to, kai kurie penėjimo pardavimui procesai sukelia ligas. Uždaryti be šviesos ir gryno oro, kvėpuodami dvokiančiu tvartų oru, galbūt penimi net sugedusiu maistu, gyvulių kūnai greitai užsiteršia visokiais nešvarumais. GT 223.4

Gyvuliai dažnai vežami didelius nuotolius ir patiria daug kančių, kol pasiekia paskirties vietas. Paimti iš ganyklų, išgyvenantys varginantį kelią karštais, dulkėtais keliais ar sugrūsti į nešvarius vagonus, susijaudinę ir išsekę, vargšai padarai vežami į mirtį, kad žmonės galėtų mėgautis jų mėsa. GT 224.1

Daugelyje vietų žuvys taip pat užkrėstos nešvarumais nuo mintamo maisto, tad ir jos tapo įvairių ligų priežastimi. Tai labiausiai tos žuvys, kurios susiduria su srutomis iš nutekamųjų vamzdžių didžiuosiuose miestuose. Besimaitinančios kanalizacijos turiniu, žuvys gali nuplaukti labai toli ir būti pagautos, kur vanduo yra tyras bei švarus. Betgi suvalgytos jos atneš ligas ir mirtį tiems, kurie neįtaria pavojaus. GT 224.2

Valgant mėsą galima iš karto ir nesuvokti jos poveikio, tačiau tai ne įrodymas, kad ji nekenksminga. Maža žmonių galima priversti patikėti, kad jų suvalgyta mėsa užnuodijo jų kraują ir sukėlė kančias. Daugelis miršta nuo ligų, kurias sukėlė mėsos vartojimas, nors tikrosios priežasties neįtaria nei vieni, nei kiti. GT 224.3

Moralinės mėsiško maisto blogybės yra ne mažiau ženklios už fizinę žalą. Mėsa yra kenksminga sveikatai, ir kas tik paveikia kūną, daro atitinkamą poveikį protui bei sielai. Pagalvokite apie žiaurumą gyvuliams, su kuriuo jie žudomi dėl noro valgyti mėsą, ir jo poveikį tiems, kurie juos žudo ir kurie tai mato. Kaip tai niokoja švelnumą, su kuriuo mes turėtume žiūrėti į šiuos gyvus Dievo sukurtus padarus. GT 224.4

Daugumos nebylių gyvūnų protiniai gabumai tiek artimi žmogaus protiniams gabumams, kad tai yra paslaptis. Gyvūnai mato ir girdi, myli, bijo ir kenčia. Jie pasinaudoja savo organais kur kas tikslingiau negu daugelis žmonių savaisiais. Jie rodo užuojautą ir švelnumą savo kenčiantiems bendrams. Daugel gyvūnų rodo meilę tiems, kurie jais rūpinasi, kur kas didesnę meilę negu ją neretai parodo žmonės. Gyvūnai prisiriša prie žmogaus, ir jiems sunku jo netekti. GT 224.5

Koks žmogus su žmogiška širdimi, kuris kadaise rūpinosi naminiais gyvuliais, galėtų pažiūrėti į jų pilnas pasitikėjimo bei meilės akis ir mielai atiduotų juos mėsininko peiliui? Kaip jis galėtų praryti jų mėsą lyg gardų kąsnelį? GT 225.1

Klaidinga manyti, kad raumenų jėga priklauso nuo gyvulinio maisto. Organizmo poreikiai gali būti patenkinami geriau, o žmogus būti sveikesnis ir be mėsos. Grūdai, vaisiai, riešutai ir daržovės turi daug maistingų savybių, reikalingų sveikam kraujui. Mėsiški valgiai ne taip gerai ir ne taip vertingai aprūpina jį šiomis sudėtinėmis dalimis. Jei mėsa būtų labai svarbi sveikatai ir stiprumui, gyvulinis maistas būtų buvęs įtrauktas į žmogaus mitybą nuo rojaus laikų. GT 225.2

Kai nustojama valgyti mėsą, dažnai jaučiamas silpnumas, energijos stoka. Daugelis laiko tai įrodymu, kad mėsiški patiekalai yra būtini. Tačiau taip yra todėl, kad šios rūšies maistas stimuliuoja, net „užkaitina” kraują ir sujaudina nervus, todėl jo taip ilgimasi. Kai kam atsisakyti mėsiškų valgių bus taip pat sunku, kaip girtuokliui gurkšnelio alkoholio. Tačiau tai jiems išeis tik į naudą. GT 225.3

Atsisakius mėsos, jos vietą turėtų užimti įvairūs grūdai, riešutai, daržovės ir vaisiai, kurie yra maistingi ir žadina apetitą. Toks maistas ypač reikalingas tiems, kurie nusilpę ar nuolat apkrauti darbu. Kai kuriose šalyse, kur vyrauja skurdas, mėsa yra pigiausias maistas. Tokiu atveju daug ką sunkiau pakeisti, bet įmanoma. Mums reikėtų atsižvelgti į tautos padėtį bei viso gyvenimo įpročius ir būti atsargiems pernelyg karštai įtikinėjant net dėl teisingo požiūrio. Nereikėtų reikalauti, kad žmogus staiga pakeistų mitybos įpročius. Mėsą turėtų pakeisti sveikas nebrangus maistas. Šiuo atveju labai daug priklauso nuo virėjos. Valgiai gali būti rūpestingai ir taip sumaniai paruošti, kad būtų maistingi bei žadinantys apetitą ir visiškai galėtų pakeisti mėsiškus patiekalus. GT 225.4

Visais atvejais stiprinkite sąžinės balsą ir valios jėgą, patiekite geros kokybės bei sveiką maistą ir greitai galėsite pakeisti savo valgymo įpročius, praeis noras valgyti mėsą. GT 226.1

Ar ne laikas visiems pradėti apsieiti be mėsiškų patiekalų? Kaip gali tie, kurie nori tapti tyri, taurūs ir šventi, kad galėtų bendrauti su dangaus angelais, ir toliau valgyti maistą, darantį tokią žalą sielai ir kūnui? Kaip gali jie atimti gyvybę iš Dievo padarų, kad valgytų jų mėsą su pasimėgavimu? Verčiau jie turėtų grįžti prie sveiko ir puikaus maisto, duoto žmogui nuo pat pradžių, patiems rodyti ir mokyti savo vaikus gailestingumo tiems gyviems padarams, kuriuos Dievas sukūrė ir pavedė žmonių valdžiai. GT 226.2