Gydymo Tarnystė

Maisto paruošimas

Neturėtume valgyti vien tam, kad patenkintume apetitą, bet nereikėtų būti abejingiems maisto kokybei ar jo paruošimui. Jei valgomas maistas neteikia malonumo, kūnas nebus gerai pamaitintas. Maistą reikėtų rūpestingai parinkti ir sumaniai bei meistriškai paruošti. GT 213.4

Kepti duoną reikėtų ne iš aukščiausios kokybės baltų miltų. Tai nei sveika, nei ekonomiška. Iškeptai iš tokių miltų duonai trūksta tų maistinės vertės medžiagų, kurių rasime neperdirbtų kviečių duonoje. Ji dažnai yra vidurių užkietėjimo ir kitų negalių priežastis. GT 213.5

Be to, kepant duoną nesveika dėti sodos ar kepimo miltelių. Soda sukelia skrandžio uždegimą ir dažnai apnuodija visą organizmą. Daugelis šeimininkių mano, jog neiškeps geros duonos be sodos, bet jos klysta. Jeigu jos pasistengtų išmokti geresnių būdų, jų duona būtų sveikesnė ir kur kas priimtinesnė natūraliam skoniui. GT 213.6

Kepant raugintą ar mielinę duoną, nereikia vietoj vandens naudoti pieno. Pienas sudaro papildomas išlaidas ir padaro duoną ne tokią sveiką. Iškepta su pienu duona neišsilaiko taip ilgai šviežia, kaip kepta su vandeniu, ir ją blogiau virškina skrandis. GT 214.1

Duona turi būti lengva ir kvapni. Negalima leisti, kad ji nors truputį būtų rūgšti. Kepalėliai turi būti maži ir taip gerai iškepti, kad žūtų mielių mikrobai. Karšta ar ką tik iškepta bet kurios rūšies rauginta duona sunkiai virškinama, todėl tokios negalima patiekti ant stalo. Tačiau ši taisyklė netaikoma neraugintai duonai. Šviežios bandelės iš rupių kvietinių miltų be raugo ar mielių, iškeptos gerai iškūrentoje krosnyje, yra ir sveikos, ir skanios. GT 214.2

Kruopų košes reikėtų virti keletą valandų. Tačiau minkštas ar skystas maistas nėra toks sveikas kaip sausas maistas, kurį būtina gerai sukramtyti. Džiūvėsiai arba du kartus perkepta duona yra lengviausiai virškinamas ir skaniausias maistas, todėl įprastai raugintą duoną supjaustykite riekelėmis ir padžiovinkite šiltoje krosnyje, kol išnyks paskutiniai drėgmės pėdsakai. Po to leiskime jai paruduoti. Sausoje vietoje tokią duoną galima išlaikyti ilgiau negu paprastą duoną ir, jeigu pašildysime ją prieš valgant, ji bus kaip šviežia. GT 214.3

Paprastai į maistą dedama per daug cukraus. Pyragai, tortai, saldūs pudingai, pyragaičiai, želė, uogienės - tai rimtos nevirškinimo priežastys. Ypač kenksmingi sveikatai yra pudingai ir valgiai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra kiaušiniai, pienas ir cukrus. Būtina vengti maišyti pieną su cukrumi. GT 214.4

Jei vartosime pieną, jis turėtų būti visiškai sterilizuotas, nes kils mažesnis pavojus susirgti. Sviestas nėra toks kenksmingas, kai valgome jį užteptą ant šaltos duonos, o ne su juo kepant. Tačiau geriau būtų visai apsieiti be sviesto. Sūris yra dar labiau nepageidaujamas, nes jis visiškai netinka maistui ². GT 214.5

Prastas, netinkamai paruoštas maistas gadina kraują, silpnindamas jį gaminančius organus. Jis sutrikdo organizmo veiklą ir sukelia ligas, sutrikdo ir nervų sistemą, ir gadina nuotaiką. Prasto valgio gaminimo meno aukų priskaičiuojama tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių. Ant daugelio antkapių būtų galima užrašyti: „Mirė nuo prastai pagaminto maisto” arba „Mirė dėl sugadinto skrandžio.” GT 215.1

Visų valgį gaminančių žmonių pareiga - išmokti paruošti sveiką maistą, nes daugelis žmonių miršta dėl prastai pagaminto maisto. Norint tinkamai iškepti duoną, reikia viską gerai apmąstyti ir daryti rūpestingai, nes duonos kepalėlyje yra daugiau religijos nei daugelis įsivaizduoja. Bet išties maža yra tikrai gerų virėjų. Jaunos moterys mano, kad valgio gaminimas ir kiti namų ruošos darbai yra vergiškas darbas, todėl daugelis merginų, kurios išteka ir turi rūpintis savo šeimomis, mažai teišmano apie žmonai ar motinai tenkančias pareigas. GT 215.2

Valgio gaminimas nėra mažavertis mokslas, bet vienas svarbiausių kasdieniame gyvenime. Tai mokslas, kurį turi gerai išmokti visos moterys, ir jo turi būti taip mokoma, kad naudos turėtų ir neturtingesnės klasės. Norint, kad maistas žadintų apetitą ir tuo pačiu būtų paprastas bei maistingas, reikia gabumų, bet tai padaryti įmanoma. Virėjos turėtų žinoti, kaip pagaminti maistą paprastai bei sveikai ir kad paprastesnis maistas yra skanesnis bei sveikesnis. GT 215.3

Kiekviena šeimą turinti moteris, bet nesugebanti sveikai gaminti valgį, turėtų ryžtis išmokti pagrindų, kurie labai svarbūs jos šeimos gerovei. Daugelyje vietų tuo užsiima sveiko maisto paruošimo mokyklos. Jeigu tai negali padėti, reikėtų kreiptis pagalbos į gerą virėją ir atkakliai bei ištvermingai mokytis valgių gaminimo meno. GT 216.1

Gyvybiškai svarbu valgyti reguliariai. Kiekvienam valgymui turėtų būti skirtas numatytas laikas. Tuo metu tegul visi valgo tai, ko reikalauja organizmas, o po to - nieko daugiau iki kito valgymo. Daugelis žmonių valgo, kai organizmas neprašo maisto, nereguliariai ir tarp pagrindinių valgymų, nes neturi pakankamai valios atsispirti polinkiui valgyti. Keliaudami kiti nenustygsta vietoje, jei po ranka nėra kažko valgomo. Tai labai kenksminga. Jei keliautojai reguliariai valgytų paprastą ir maistingą maistą, jie nejaustų tokio didelio nuovargio, ir juos taip nekankintų šleikštulys. GT 216.2

Kitas žalingas įprotis yra valgymas prieš einant miegoti. Vakarienė tikriausiai jau pavalgyta, tačiau, kadangi tarsi jaučiamas silpnumas, valgoma dar. Nuolaidžiaujant šiam blogam įpročiui, jis taip įsigali, jog žmogus pradeda manyti, kad neįmanoma eiti miegoti prieš tai neužvalgius. Dėl vėlyvo valgymo virškinimo procesas tęsiasi ir miegant. Bet, nors skrandis dirba visą laiką, jo darbas nėra tinkamai užbaigiamas. Miegą dažnai trikdo nemalonūs sapnai, o iš ryto žmogus atsibunda nepailsėjęs ir be jokio noro pusryčiauti. Kai mes gulamės ilsėtis, skrandis jau turėtų būti baigęs savo darbą, kad, kaip ir kiti kūno organai, galėtų džiaugtis poilsiu. Ypač kenksmingas sveikatai yra vėlyvas valgymas sėdimą darbą dirbantiems ar mažai judantiems žmonėms. Skrandžio ramybės drumstimas naktį dažnai sukelia ligą, kuri gali baigtis mirtimi. GT 216.3

Daugeliu atvejų silpnumas, kuris sužadina norą valgyti, yra jaučiamas dėl to, kad virškinimo organai buvo per daug apkrauti dieną. Kai per kartą suvalgytas maistas suvirški- namas, virškinimo organai turi pailsėti. Tarp jų turėtų būti penkių ar šešių valandų pertrauka, ir daugelis žmonių, kurie tai išbandys, pamatys, kad valgyti du kartus per dieną yra kur kas geriau nei tris. GT 216.4