Gydymo Tarnystė

Poilsis, kaip gydomoji priemonė

Kai kurie patys suserga persidirbdami. Tokiems poilsis, atsipalaidavimas nuo rūpesčių bei kukli dieta yra būtiniausi sveikatos elementai. Tiems, kurių smegenys nuvargintos ir nervai pertempti dėl nuolatinio darbo uždarose patalpose, apsilankymas kaime, kur jie galėtų pagyventi paprastą, be rūpesčių gyvenimą gamtos apsuptyje, būtų naudingiausia. Pasivaikščiojimas po laukus ir miškus, gėlių skynimas, paukščių giesmių klausymasis padarys kur kas daugiau negu bet kokios kitos priemonės jų sveikatos labui. GT 167.3

Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo vartojimas gerina sveikatą. Tai gėrimas, kurį Dievas numatė gyvūnų ir žmonių troškuliui numalšinti. Gausiai geriant, vanduo patenkina organizmo poreikius ir padeda pasipriešinti ligoms. Išorinis vandens naudojimas yra vienas lengviausių ir labiausiai įtikinamų kraujo apytakos reguliavimo būdų. Šalta ar vėsi vonia puikiai tonizuoja. Šilta vonia atveria poras ir tokiu būdu padeda pašalinti nešvarumus. Tiek šilta, tiek neutrali vonia ramina nervus ir reguliuoja apytaką. GT 168.1

Tačiau daugumas niekada nepatyrė deramo vandens naudojimo naudos, todėl jo bijo. Vandens procedūros nevertinamos kaip derėtų, sumanus jo naudojimas reikalauja pastangų, o daugelis to nenori. Tačiau niekas negali jaustis pateisintas dėl nežinojimo ar nesidomėjimo šiuo dalyku. Yra daug būdų, kur vanduo gali būti panaudojamas skausmui malšinti ir ligai suvaldyti. Visi gali mokytis, kaip panaudoti vandenį paprastoms procedūroms namų sąlygomis. Ypatingai motinos turėtų žinoti, kaip rūpintis šeima, kai ji sveika, ir jai susirgus. GT 168.2

Veikla - tai mūsų egzistencijos įstatymas. Kiekvienas kūno organas turi savo veiklos paskirtį, nuo kurio darbo priklauso kūno vystymasis ir stiprybė. Normali visų organų veikla duoda stiprybę ir energiją, o jeigu jos nėra, - sveikata pašlija ir mirštama. Užsiriškite ranką taip, kad ji nejudėtų, kad ir keletui savaičių, paskui atriškite ir jūs pamatysite, kad ji tapo silpnesnė nei kita, kuria jūs įprastai naudojotės tą patį laikotarpį. Neveiklumas atsiliepia tuo pačiu visai raumenų sistemai. GT 168.3

Neveiklumas - derlinga dirva ligoms atsirasti. Mankšta pagreitina ir normalizuoja kraujo apytaką, o dykinėjant kraujas nepakankamai cirkuliuoja, todėl gyvybiškai svarbi sveikatai medžiagų apykaita nevyksta. Oda taip pat tampa neelastinga. Nešvarumai nepašalinami taip, kaip derėtų, bet apytaka pagreitėtų energingai mankštinantis, palaikant odos sveikatą, o plaučius pamaitinant gryno ir šviežio oro gausa. Neveikli organizmo būklė užkrauna dvigubą naštą apvalymo organams, o rezultatas - liga. GT 168.4

Nederėtų skatinti ir neįgaliųjų neveiklumo. Kai labai persidirbama, visiškas poilsis kurį laiką kartais atremia rimtą susirgimą; tačiau kai nustatoma liga, tik retais atvejais reikia nutraukti bet kokią neįgaliųjų veiklą. GT 169.1

Tie, kurie palūžo nuo protinio darbo, turėtų pailsėti nuo sekinančių minčių; tačiau jie neturėtų būti skatinami tikėti, jog apskritai bet kokia protinė veikla yra pavojinga. Daugelis linkę manyti, jog jų būklė blogesnė nei yra iš tikrųjų. Toks nusiteikimas nepalankus pasveikti ir neturėtų būti skatinamas. GT 169.2

Tarnautojai, mokytojai, studentai bei kiti protinį darbą dirbantys darbuotojai dažnai kenčia nuo ligų, kurias sukelia per didelis protinis krūvis ir per menkas judėjimas. Ko šiems asmenims reikia, tai aktyvesnio gyvenimo. Griežtas įpročių valdymas ir atitinkama mankšta garantuos ir protinę, ir fizinę energiją bei suteiks ištvermės visiems protinį darbą dirbantiems. GT 169.3

Tie, kurie pereikvojo savo fizines jėgas, neturėtų būti skatinami atsisakyti fizinio darbo visiškai. Tačiau darbas kaip didžiausias pranašumas turėtų būti sistemingas ir priimtinas. Mankštintis lauke yra geriausia; mankšta turi būti suplanuota taip, kad ją atliekant sustiprėtų nusilpę organai, tarp jų ir širdis. Rankų darbas neturėtų virsti vien tik nuobodžiu darbu. GT 169.4

Jei neįgalieji neturi kuo užpildyti savo laiko, kur nukreipti dėmesį, jų mintys telkiasi apie juos pačius, juos užvaldo liguistumas ir irzlumas. Dažnai jie mąsto apie savo negalias, kol pradeda galvoti apie save blogiau negu yra iš tikrųjų ir tampa visai nepajėgūs kažką veikti. GT 169.5

Visais tokiais atvejais tinkami fiziniai pratimai būtų veiksminga gydomoji priemonė. Kai kuriais atvejais - tai tiesiog privaloma sveikatos atkūrimo priemonė. Valia veikia kartu su rankomis; taigi, ko gi tokiems ligoniams reikia? Sustiprinti jų valią. Kai valia nepanaudojama, vaizduotė tampa liguista, ir pasipriešinti ligai neįmanoma. GT 169.6

Neveiklumas yra didžiausia bėda, kuri gali ištikti daugumą ligonių. Lengvas naudingas darbas, kuris nevargina proto ir kūno, tinkamai veikia ir protą, ir kūną. Ligonio raumenis stiprina, skatina kraujo apytaką ir teikia jam pasitenkinimą žinojimas, jog jis nėra visai nenaudingas šiame užsiėmusiame pasaulyje. Iš pradžių jis gali padaryti nedaug, tačiau, greitai sustiprėjęs, atitinkamai galės padaryti daugiau. GT 170.1

Mankšta gelbsti sutrikus viršinimui, duoda sveiką tonusą virškinimo organams. Užsiėmimas protine veikla ar intensyvus fizinis krūvis tuoj po valgio trukdo virškinimui; tačiau neilgas pasivaikščiojimas pavalgius pakelta galva ir ištiesinus pečius - didelė nauda. GT 170.2

Nepaisant viso, kas pasakyta ir parašyta apie fizinių pratimų svarbą, daugelis jų dar nepaiso. Kai kurie yra apkūnūs, nes organizmas užterštas; kiti tampa liesi ir paliegę, nes jų gyvybinė energija nualinta perdirbant maisto perteklių. Kepenys apsunkinamos joms atliekant kraujo valymo funkciją nuo nešvarumų, ir to padarinys - liga. GT 170.3

Tie, kurie įpratę sėdėti, turėtų, esant palankiam orui, kasdien mankštintis gryname ore. Vaikščiojimas yra vertesnis už jodinėjimą ar vairavimą, kadangi labiau mankština raumenis. Plaučiai priversti aktyviai veikti, kadangi neįmanoma, kad greitai vaikščiojant jie neprisipildytų oro. GT 170.4

Tokia mankšta daugeliu atvejų būtų naudingesnė sveikatai negu vaistai. Gydytojai dažnai pataria savo pacientams pakeliauti vandenynu, išvykti prie mineralinių šaltinių ar pakeisti klimatą aplankant įvairias vietoves, kai daugeliu atvejų, jeigu saikingai maitintųsi ir džiugiai, sveikai mankštintųsi, pacientai atstatytų sveikatą, sutaupytų laiką ir pinigus. GT 170.5