Kristaus Kalno Pamokslas

„„Teateinie Tavo karalystė...” (Mato 6,10)

Dievas yra mūsų Tėvas. Jis myli ir rūpinasi mumis kaip savo vaikais. Jis yra ir didysis Visatos Karalius. Jo karalystės interesai yra mūsų interesai, todėl mes turime prisidėti, kad ji būtų įkurta. KKP 115.2

Kristaus mokiniai laukė greito Jo Šlovės karalystės atėjimo, bet melsdamasis šia malda, Jėzus nenurodė, kad ta Karalystė ateis dabar. Todėl jie turėjo melsti, kad ji prisiartintų. Šis prašymas užtikrina, kad ji tikrai ateis. Nors jie nematys Šlovės karalystės savo gyvenimo die-nomis, bet Jėzus liepia melstis už ją. Malda įrodo, jog žadėtoji Karalystė tikrai ateis Dievo numatytu metu. KKP 115.3

Dievo Malonės karalystė jau prisiartino, nes diena iš dienos nuodėmingos ir maištaujančios širdys atsiduoda Jo meilei. Tačiau Jo Šlovės karalystė neprasidės, kol Kristus neateis į šį pasaulį antrąjį kartą. „Karalystė, valdžia ir didybė visų karalysčių po dangumi bus atiduota Aukščiausiojo šventiesiems.” (Danieliaus 7, 27) Jie paveldės Karalystę, paruoštą „nuo pasaulio sukūrimo.” (Mato 25, 34) Tada Kristus gaus savo didžiąją valdžią ir viešpataus. KKP 116.1

Dangaus vartai atsivers. Su miriadais ir tūkstančiais šventųjų mūsų Išgelbėtojas ateis kaip Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats. Jis „bus Karalius visoje žemėje, tą dieną bus vienas Viešpats ir vienas Jo vardas... Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, o pats Dievas bus su jais.” (Zacharijo 14, 9; Apreiškimo 21, 3) KKP 116.2

Tačiau prieš Jam ateinant, pasak Jėzaus, „bus paskelbta ši Karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms.” (Mato 24, 14) Jo Karalystė neateis, kol Jo malonės Geroji naujiena nepasieks viso pasaulio. Taigi atsiduodami Dievui ir laimėdami Jam sielas, pagreitinsime Jo karalystės atėjimą. Tik tie, kurie pasišvenčia tarnauti Jam ir sako: „Štai aš, siųsk mane” (Izaijo 6, 8), kad akliesiems atvertų akis, kad „jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono galybės - į Dievą, ir tikėdami Jį, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais” (Apaštalų darbų 26, 18), - nuoširdžiai meldžiasi: „Teateinie Tavo karalystė.” KKP 116.3

*****