Kristaus Kalno Pamokslas

„„Perdaug nesirūpinkite...” (Mato 6, 25)

Dievas, kuris davė tau gyvybę, žino, kad tau reikalingas maistas gyvybei palaikyti. Tas, kuris sukūrė kūną, žino, kad tau reikia drabužių. Ar Tas, kuris davė didelę dovaną, neduos visko, kad tau nieko netrūktų? KKP 103.1

Jėzus atkreipė klausytojų dėmesį į paukščius, kurie gieda linksmas giesmeles niekuo nesirūpindami; jie nei sėja, nei pjauna, dangiškasis Tėvas pasirūpina jais. Taigi Jėzus klausia: „Argi jūs ne daug vertesni už juos?” (Mato 6, 26) KKP 103.2

Nei žvirblelis be Dievo žinios nenukrenta,
Nesuklumpa be Dievo žinios nei žmogus,
Nes pats Viešpats šalia ir bet kur Jis ištiesia mums ranką,
Jam kiekvienas yra brangus.
Jis nušluosto kiekvieną ašarą karčią.
Nepaliks Jis širdies - niekada, niekada, niekada! —
Kuri tiki tik Juo ir džiaugsme, ir kai graso bėda. KKP 103.3

Kalnų atšlaitės ir laukai mirgėjo nuo gėlių. Gaivų rytą rodydamas į rasotą žalumą, Jėzus tarė: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos.” (Mato 6, 28) Žmonės gali nukopijuoti grakščias augalų ir gėlių formas bei švelnias spalvas, tačiau koks prisilietimas gali suteikti gyvybę gėlei ar žolei? Kiekvieną pakelės žiedą sukūrė ta pati galia, kuri sukūrė žvaigždėtus pasaulius aukštybėse. Visi kūriniai pulsuoja gyvybe, ateinančia iš didžio Dievo, Jo ranka aprengė laukų gėles turtingesniu apdaru negu žemės karalių. „Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?” (Mato 6,30) KKP 103.4

Jėzus sukūrė gėles ir išmokė žvirblį čirškėti. Jis sako: „Pasižiūrėkite, kaip auga laukų lelijos, įsižiūrėkite į padangių sparnuočius.” Iš gamtos grožio jūs galite sužinoti apie Dievo išmintį daugiau nei mokyti žmonės. Ant lelijos žiedlapių Dievas užrašė jums žinią, kurią supranta tik širdis, palikusi nepasitikėjimą, savanaudiškumą ir gniuždančius rūpesčius. Kodėl Jis davė mums čiulbančius paukščius ir švelnius žiedus? Jis davė, nes tėviškai mus mylėjo ir siekė nušviesti ir džiuginti mūsų gyvenimo kelią. Be gėlių ir paukščių mes galėjome turėti visa, ko reikia egzistavimui, tačiau Dievas neapsiribojo tuo, kad duotų žmogui tik tai, kas būtina fiziniams poreikiams patenkinti. Jis papuošė žemę ir dangų nuostabiais vaizdais, norėdamas parodyti savo meilę ir rūpestį mumis. Visų sukurtų dalykų grožis atspindi Jo šlovę. Jei Viešpats panaudojo tokį begalinį meistriškumą kurdamas gamtos lobius, kad būtume laimingi ir džiaugsmingi, ar galime abejoti, kad Jis išlies mums visus reikalingus palaiminimus? KKP 104.1

Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Kiekviena gėlė praskleisdama žiedlapius saulės šviesai, paklūsta tokiems pat didiesiems dėsniams, kurie valdo žvaigždes; o koks išties gražus, mielas ir paprastas atrodo gėlės gyvenimas! Gėlių grožiu Dievas nori atkreipti mūsų dėmesį į krikščioniško charakterio patrauklumą. Tas, kuris sukūrė ryškiaspalvius žiedus, dar labiau nori, kad siela apsigaubtų Kristaus charakterio grožiu. KKP 104.2

„Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos”, - sako Jėzus. Pasižiūrėkite, kaip iš šaltos, tamsios žemės ar iš upės dugno dumblo pasirodę šie augalėliai pražysta visu grožiu ir skleidžia nuostabų aromatą. Kas galėtų pagalvoti apie grožį, pamatęs šiurkštų rudą lelijos svogūnėlį? Kai, palijus lietui ir nušvitus saulei, jame Dievo valia atsiskleidžia paslėpta gyvybė, žmonės žavisi grakščia ir gražia išvaizda. Taip Dievo gyvenimas atsiskleis ir kiekvieno žmogaus sieloje, kuris pasiduos Jo malonės veikimui, nužengiančiam ant kiekvieno kaip lietaus ar saulės šviesos palaima. Dievo Žodis sukuria gėles, tas pats Žodis ir mums suteiks puikias Šventosios Dvasios dorybes. KKP 105.1

Dievo Įstatymas yra meilės Įstatymas. Viešpats apsupo mus grožiu, norėdamas parodyti, kad mes žemėje gyvename ne tik tam, kad ją raustume, kastume ir statytume, dirbtume ar verptume, bet Kristaus meile padarytume gyvenimą šviesų, džiaugsmingą ir gražų, kaip tai daro gėlės, kad džiugintume kitų gyvenimą meilės tarnavimu. KKP 105.2

Tėvai ir motinos, mokykite vaikus rodydami gėlių pavyzdį. Nusiveskite juos į pievą ar sodą, susėskite po lapotais medžiais ir aiškinkite, kaip skaityti gamtoje parašytą Dievo meilės žinią. Pasakojimus apie Jį susiekite su paukščiais, gėlėmis, medžiais. Tegu vaikai visame grožyje pamato Dievo meilės žmogui apraišką. Parodykite vaikams, kad jūsų tikėjimas teikia džiaugsmą. Tegu jūsų lūpose visada skamba gerumo įstatymas. KKP 105.3

Mokykite vaikus, kad beribė Dievo meilė gali pakeisti jų prigimtį, ir jie gali gyventi darnoje su Viešpačiu. Paaiškinkite jiems, kad Jis padarys gyvenimą gražų kaip gėlių. Padėkite jiems suvokti, kad rinkdami gražius žiedus jie atmintų: Tas, kuris sukūrė gėles, yra nepalyginamai gražesnis už jas. Taip jų širdelės tarsi augalo ūseliai laikysis už Jo. Tas, kuris visas yra malonumas, taps jų kasdieniu pašnekovu ir geriausiu bičiuliu, o jų gyvenimas pasikeis pagal Jo tyrumo pavyzdį. KKP 106.1

*****