Kristaus Kalno Pamokslas

„„Mefsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys...” (Mato 6, 7)

Pagonys žiūrėjo į savo maldas kaip į nuodėmių išpirką. Juo ilgesnė malda, tuo didesnis nuopelnas. Jeigu savo pastangomis gali pasidaryti šventas, vadinasi, savyje turi kažką, kuo gali džiaugtis ir girtis. Toks maldos supratimas remiasi savęs išpirkimo principu. Jis yra visų klaidingų religijų pagrindas. Fariziejai perėmė pagonišką maldos supratimą, jis neišnyko iki mūsų laikų, jo laikosi net kai kurie vadinantys save krikščionimis. Nustatytų, įprastinių posakių kartojimas, kai širdis nejaučia jokio Dievo poreikio, yra tolygus pagonių daugiažodžiavimui. KKP 94.1

Malda nėra nei nuodėmės išpirka, nei nuopelnas, nei dorybė. Daugybė įmantrių žodžių negali prilygti vienam nuoširdžiam troškimui. Labiausiai iškalbingos maldos - tai tik tušti žodžiai, jeigu jie neišreiškia tikrųjų širdies jausmų. Tik iš karštos širdies einanti malda, kai išsakomi nuoširdūs sielos troškimai, tarsi mes viltingai prašome savo žemiškojo bičiulio padaryti malonę, yra tikėjimo malda. Dievas nenori girdėti iškilmingų liaupsių. Tačiau neišsakytas sugniuždytos ir prislėgtos širdies šauksmas, kuri suvokia savo nuodėmę ir visišką silpnumą, randa kelią pas gailestingą Tėvą. KKP 94.2

*****