Kova Ir Drasa

PRAKEIKTAS!, Sausio 12

“O moteriai Jis tarė: “Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave. O žmogui Jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: ‘Nuo jo nevalgysi!’ — tebūna už tai prakeikta žemė; triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas”. Pr 3,16.17. KID 14.1

Ievai buvo papasakota apie vaikus ir skausmą, kurie nuo šiol bus jos dalimi... Dievas ją sukūrė lygią Adomui. Jei jie būtų išlikę paklusnūs Dievui — damoje su Jo meilės įstatymu, tai jų tarpusavio santykiai būtų buvę pilni harmonijos. Tačiau nuodėmė atnešė nesutarimus ir tik vienos ar kitos pusės paklusnumo kitai dėka galėjo išlaikyti vienybę ir harmoniją. Ieva nusidėjo pirmoji. Ji puolė, nes, nepaisydama dieviško nurodymo, ji atsiskyrė nuo savo draugo. Tik jos įkalbinėjamas nusidėjo Adomas ir dėl to dabar ji turės būti priklausoma nuo savo vyro... KID 14.2

Savo namuose Edene Ieva buvo visiškai laiminga, būdama šalia savo vyro. Tačiau, kaip ir daugelis šių dienų nenustygstančių vietoje, Ieva buvo apgauta vilties pakilti į aukštesnį lygį, nei tą, kuris buvo paskirtas jai Dievo. Vildamasi pakilti aukščiau jos tikrosios vietos, ji krito žemiau jos. Panašios pasekmės laukia visų tų, kurie savo gyvenime vienodai linkę priimti pareigas, kurios nėra damoje su Dievo planu. Stengdamiesi užimti tas vietas, kurių Dievas jiems neskyrė, jie palieka tuštumą ten, kur galėtų būti palaima... KID 14.3

Sukūręs žmogų, Dievas padarė jį visos žemės ir joje gyvenančių kūrinių valdovu. Visa gamta buvo pavaldi jam tol, kol Adomas liko paklusnus dangui. Tačiau žemesni kūriniai sukilo prieš jo valdymą, jam sukilus prieš Dievo Įstatymą. Dievas Savo didžioje malonėje norėjo parodyti žmonėms Savo Įstatymo šventumą ir padėti jiems pamatyti iš asmeniško patyrimo jo nepaisymo netgi ir menkiausiu laipsniu pavojų. KID 14.4

Sunkus darbas ir rūpesčiai, kurie nuo šiol turėjo būti žmogaus dalia, buvo jam paskirti su meile. Tai buvo būtina disciplina, kuri saugotų žmogų nuo pataikavimo apetitui ir aistrai ir išvystytų savikontrolės įpročius. Tai buvo dalis milžiniško Dievo plano, atstatant žmogų iš nuodėmės sukeltų žlugimo ir degradacijos. (PP 58-60) KID 14.5