Kova Ir Drasa

DIEVAS PRISIMINĖ, Gegužės 10

“Samsonas šaukėsi Viešpaties ir tarė: “Viešpatie, Dieve! Prašau atsiminti mane! Prašau duoti man jėgų šį paskutinį kartą, Dieve, kad vienu keršto smūgiu atmokėčiau filistinams už abi savo akis.” Ts 16,28. KID 132.1

Pažemintas ir kentėdamas, tapęs pasilinksminimu filistinams, Samsonas geriau nei kada nors anksčiau suprato savo silpnu-mą. Jo nelaimė vedė į atgailą. Laikui bėgant augo jo plaukai, o jėga po truputį grižo, tačiau jo priešai, laikydami jį apgailėtinu ir bejėgiu, nejautė jokio pavojaus. KID 132.2

Filistinai dėkojo savo dievams už pergalę. Taip džiūgaudami jie niekino Izraelio Dievą. Jie iškėlė puotą, skirtą Dagonui, dievui žemėje, “jūros globotojui”. Iš visos filistinų žemės susirinko žmonės ir jų kunigaikščiai. Minios garbintojų rinkosi į šventyklą, užpildydami jos viršutines galerijas. Tai buvo džiaugsmo ir linksmybių metas. Pompastišką aukojimo tarnavimą lydėjo muzika ir pasilinks-minimai. Tuo metu, lyg karūnuojantis Dagono galios trofėjus, buvo įvestas Samsonas. Jo pasirodymas buvo sutiktas džiaugsmingai. Žmonės ir valdovai tyčiojosi iš jo kančios ir garbino dievą, nugalėjusį “žemės niokotoją”. Praėjus šiek tiek laiko, lyg būdamas pavargęs, Samsonas paprašė leidimo pailsėti šalia dviejų pagrindinių kolonų, laikančių šventyklos stogą. Tuo metu jis tyliai ištarė savo maldą: “Viešpatie, Dieve! Prašau atsiminti mane! Prašau duoti man jėgų paskutinį kartą, Dieve, kad vienu keršto smūgiu atmokėčiau filistinams už abi savo akis.” (Ts 16, 28). Tai ištaręs, jis savo galingomis rankomis apkabino kolonas ir šaukdamas: “Leisk man mirti su filistinais!”, jas nuvertė. Stogas krisdamas akimirksniu sunaikino visą minią: “Tad jis užmušė daugiau mirdamas negu buvo užmušęs gyvendamas” KID 132.3

Po Dagono šventyklos griuvėsiais buvo kartu palaidoti stabas ir jo garbintojai, kunigas ir valstietis, karys ir kunigaikštis. Jų tarpe buvo ir galiūnas, kurį Dievas buvo pasirinkęs išgelbėti Savo žmones. (PP 566, 567) KID 132.4

Dabar kova vyko ne tarp Samsono ir filistinų, o tarp Dievo ir Dagono, todėl Dievas apgynė Savo garbę ir Savo vienvaldį autoritetą. (2BC 1007,1008) KID 132.5