Kova Ir Drasa

PANAUDOTA ŠĖTONO, Sausio 10

“Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė”. Pr 3,6 KID 12.1

Nusidėjusi Ieva tapo šėtono atstove, dirbančia savo pražūčiai. Kupina keisto ir nenatūralaus susijaudinimo, pilnomis rankomis uždraustų vaisių, ji ieškojo savo vyro, kurį suradusi, viską jam papasakojo. KID 12.2

Liūdesio išraiška aptemdė Adomo veidą. Jis atrodė pritrenktas ir susijaudinęs. Atsakydamas į Ievos žodžius, jis pasakė, kad tai priešas, apie kurį jie buvo perspėti ir kad pagal dievišką nuosprendi ji turi mirti. Bet ji vis ragino jį valgyti, vis kartodama žalčio žodžius, kad jie iš tiesų nemirs. Ji svarstė, kad tai turėtų būti tiesa, nes ji nejautė jokio Dievo nepasitenkinimo, o priešingai, ji matė, kokia puiki ir pagyvinanti įtaka ją užliejo, pripildydama kiekvieną dalelę nauja gyvybe, kokia, kaip ji manė, buvo įkvėpti dangiški skanėstai. KID 12.3

Adomas suprato, kad jo palydovė sulaužė Dievo įsakymą, nepaisydama vienintelio draudimo, patikrinančio jų meilę ir ištikimybę. Jo prote vyko baisi kova. Jis gailėjosi, kad leido Ievai atsitraukti nuo jo. Tačiau tai jau buvo įvykę; jis turi būti atskirtas nuo tos, kuri, būdama šalia, jam teikė džiaugsmą. Kaip dabar bus su juo? Adomas mėgavosi bendravimu su Dievu ir Jo šventais angelais. Jis žvelgė į Kūrėjo šlovę. Jis suprato, kokia didinga lemtis laukia žmonijos, jei jie išliks ištikimi Dievui. Tačiau visos šios palaimos nublanko prieš baimę prarasti tą dovaną, kuri jo akyse pranoko bet ką. Meilė, pagarba, paklusnumas Kūrėjui — visa tai buvo nustelbta meilės Ievai. Ji buvo jo dalis ir jis negalėjo susitaikyti su ta mintimi, kad jos neteks... Jis apsisprendė likti su ja; jei turės mirti, jis mirs su ja. O be to jis galvojo, kodėl išmintingojo žalčio žodžiai negalėtų būti tiesa? Ieva stovėjo priešais, tokia graži ir, atrodytų, tokia nekalta, kaip ir prieš nepaklusnumo poelgį. Ji jam rodė netgi didesnę meilę nei anksčiau. Jokio mirties šešėlio nebuvo matyti joje. Ir jis drąsiai nusprendė priimti pasekmes. Jis čiupo vaisių ir greitai jį suvalgė. (Ten pat 56, 57) KID 12.4