Kova Ir Drasa

91/365

Balandžio

KRIZĖ IZRAELYJE, Balandžio 1

“Prie Horebo žmonės pasidirbo verši ir garbino nuliedintą atvaizdą. Jie sukeitė Dievo garbę su žolę ėdančio jaučio atvaizdu.” Ps 106,19.20. KID 93.1

Mozei nesant, visa teisinė valdžia atiteko Aaronui. Didžiulė minia susirinko aplink jo palapinę, reikalaudami: “Eik, padirbk mums dievą, kuris mus vestų. Juk mes nežinome, kas nutiko Mozei...” Anot jų žodžių, debesis dabar buvo apgaubęs kalną ir jau daugiau nebevadovaus jų kelionei... KID 93.2

Tokioje krizėje reikėjo tvirto, gebančio spręsti žmogaus. Tokio, kuris Dievo garbę laikytų aukščiau populiarumo, asmeninio saugumo ar net paties gyvenimo. Tačiau esamas Izraelio vadovas nebuvo tokio charakterio. Aaronas nedrąsiai atkalbinėjo žmones, o jo svyravimas ir drovumas šiuo kritiniu momentu tik dar labiau sustiprino jų atkaklumą... Buvo tokių, kurie išliko ištikimi savo sandorai su Dievu, bet didžioji žmonių dalis prisijungė prie paklydimo... KID 93.3

Aaronas baiminosi dėl savo paties saugumo. Vietoje to, kad kilniai stovėtų už Dievo garbę, jis pasidavė minios reikalavimams... Žmonės paskelbė: “Izraeli, štai tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!” (Iš 32, 4). Aaronas leido įžeidinėti Jehovą. Jis padarė dar daugiau. Matydamas, su kokiu pasitenkinimu buvo priimtas auksinis dievas, jis pastatė aukurą priešais jį ir paskelbė: “Rytoj bus Viešpaties šventė.” Trimitais apie šią šventę buvo pranešta stovyklai... Prisidengdami “Viešpaties dienos” šventimu, jie atsidavė apsirijimui ir paleistuvystei. KID 93.4

Kaip dažnai ir mūsų dienomis meilė malonumams pridengiama pamaldumo forma! Tokia religija, kuri leidžia žmogui, laikantis garbinimo ritualų, kartu pašvęsti save ir savanaudiškiems ar jausminiams malonumams, yra tokia pat maloni minioms šiandien, kokia mąloni ji buvo Izraelio dienoms. Ir vis dar yra tokių Aaronų, kurie, užimdami aukštas pareigas bažnyčioje, nusileidžia nepasišventusių žmonių troškimams, taip padrąsindami juos daryti nuodėmę. (PP 316, 317) KID 93.5