Kova Ir Drasa

IŠMOKTI VIENA, PAMIRŠTI KITĄ, Kovo 21

“Juk Viešpats duoda išminties, iš Jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas.” Pat 2, 6. KID 82.1

Mozė praleido keturiasdešimt metų Midjano platybėse gany-damas avis. Atrodo, amžiams atribotas nuo savo gyvenimo misijos, jis gavo apmokymą, taip būtiną jo įgyvendinimui. (Ed 62) KID 82.2

Mozė buvo daug ko išmokęs, ką dabar turėjo pamiršti. Visa aplinka, supusi jį Egipte — netikros motinos meilė, jo paties, kaip karaliaus anūko, aukštos pareigos, paleistuvystės, rafinuotumas, klasta ir klaidingos religijos misticizmas, pagoniško garbinimo prašmatnumas, architektūros ir skulptūrų didingumas — visa tai giliai įsirėžė besivystančiame prote ir kažkuria prasme suformavo jo įpročius bei charakterį. Laikas, aplinkos pakeitimas ir bendravimas su Dievu galėjo visa tai pakeisti. Iš Mozės pareikalavo daug jėgų išsižadėti klaidų ir priimti tiesą, tačiau Dievas bus jo pagalba, kada žmogiškoms jėgoms ši kova bus persunki... KID 82.3

Kad gautų Dievo pagalbą, žmogus turi suprasti savo paties silpnumą ir trūkumus. Jis turi panaudoti ir savo paties protą, kad jame galėtų įvykti didžiulės permainos... Žmonės niekada nepasieks tos padėties, kokią galėtų užimti, jei jie laukia, kad Dievas dėl jų padarytų tai, ką jie patys su Jo duotais sugebėjimais gali padaryti... KID 82.4

Apsuptas kalnų tvirtovės, jis buvo vienas su Dievu. Egipto šventyklos savo prietaringumu ir melu jau daugiau nebejaudino jo proto. Apsuptas amžinų kalnų didybės, jis gėrėjosi Aukščiausiojo didingumu ir suprato, kokie silpni ir nereikšmingi buvo Egipto dievai. Visur buvo užrašytas Kūrėjo vardas. Mozė, atrodytų, stovėjo Jo akivaizdoje, Jo jėgos šešėlyje. Čia buvo nušluoti jo pasitikėjimas savimi ir išdidumas. Rūsčiame dykumos gyvenimo paprastume išnyko Egipto prabanga ir lengvas gyvenimas. Mozė tapo kantriu, pagarbiu ir nuolankiu. “Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje” (Sk 12, 3), tačiau stiprus tikėjime į Jokūbo Dievą. (PP 248-251) KID 82.5