Kova Ir Drasa

TINKAMAS PASIRINKIMAS, Kovo 16

“Užaugęs Mozė tikėdamas atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą, negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.” Hbr 11, 24.25. KID 77.1

Egipto mokyklose Mozė gavo aukščiausią išsilavinimą ir karinį apmokymą. Būdamas patrauklia asmenybe, kilnios išvaizdos, išlavinto proto, karališkos laikysenos ir žinomas kaip karinis vadovas, jis tapo tautos pasididžiavimu. (Ed 62) KID 77.2

Visi, užimantys faraono sostą, privalo tapti kunigiškos kastos nariais. Mozė, kaip jų įpėdinis, turėjo būti supažindintas su tautinės religijos paslaptimis. Nors jis buvo uolus ir nepailstantis studentas, vis dėlto tai nepastūmėjo jo dalyvauti kitų dievų garbinime. Jam buvo grąsinama karūnos netekimu ir perspėta, kad jo atsisakys princesė, jei jis ir toliau laikysis hebrajų tikėjimo. Tačiau jis išliko tvirtas, atiduodamas pagarbą tik vienam Dievui ir niekam kitam... KID 77.3

Mozė buvo tinkamas užimti vietą tarp žemės kilmingųjų, šviesti pačios šlovingiausios karalystės rūmuose ir mojuoti jos galios skeptru. Jo intelektas išskyrė jį iš didžiausių žmonių, kada nors gyvenusių žemėje per visą jos istoriją. Jam, kaip istorikui, filosofui, poetui, amžių generolui ir įstatymų leidėjui, nėra lygių. Tačiau su visu pasauliu, esančiu prieš jį, jis turėjo moralinės jėgos atsispirti jo laukiantiems viliojantiems turtams ir spindinčiai šlovei... KID 77.4

Mozė buvo supažindintas su atlygiu, kuris pabaigoje bus duodamas nuolankiam ir paklusniam Dievo tarnui, ir pasaulio pasiekimai tapo nereikšmingi, palyginus su tuo. Mozė buvo viliojamas didžiųjų faraono rūmų ir monarcho sosto, bet jis žinojo, kad nuodėmingieji malonumai, slypintys karališkose menėse, verčia žmogų užmiršti Dievą. Jis žvelgė toliau, nei puošnūs rūmai, monarcho karūna, į tą šlovę, kuri bus išlieta Aukščiausiojo šventiesiems nuodėmės nesuteptoje karalystėje. Tikėjimu jis matė nepragaištantį vainiką, kurį uždės ant nugalėtojo galvos dangaus Karalius. (PP 245, 246) KID 77.5