Kova Ir Drasa

SKAUDI KAINA, Vasario 26

“Jūs žinote, kad jis ir paskui, norėdamas gauti palaiminimą, buvo atmestas ir nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo.” Hbr 12,17. KID 59.1

Vos tik Jokūbui išėjus, į tėvo palapinę įžengė Ezavas. Nors jis jau buvo pardavęs pirmagimystės teisę ir tai patvirtinęs tvirta priesaika, tačiau dabar jis buvo pasiryžęs užsitikrinti šias palaimas, nežiūrint į savo brolio reikalavimus. Kartu su dvasine pirmagimyste buvo susijusi ir laikinoji, kuri padarytų jį šeimos galva ir suteiktų jam dvigubą dalį tėvo turtų. Štai kokias palaimas jis užsitikrintų... KID 59.2

Ezavas nerūpestingai vertino palaimą, kai ji buvo šalia jo, bet troško ją gauti dabar, kai ji buvo palikusi jį amžiams. Sukilo visa jo aistringa ir impulsyvi prigimtis. Jo skausmas ir pyktis buvo siaubingi. Su neapsakomu skausmu jis sušuko: “Palaimink ir mane, mano tėve..!” KID 59.3

Taip lengvai išmainęs pirmagimystės teisę, dabar jos nebegalėjo atgauti. “Už valgio kąsnį”, už patenkinto apetito akimirką, tas, kuris niekada nebuvo varžomas, Ezavas pardavė savo paveldą. Jis pamatė savo beprotybę, bet jau buvo per vėlu atgauti palaiminimą... KID 59.4

Ezavas neprarado teisės per atgailą ieškoti Dievo palankumo, bet jis negalėjo rasti priemonių, kaip atgauti pirmagimio teises. Jo liūdesį sukėlė ne supratimas nuodėmės, jis nenorėjo būti suderintas su Dievu. Jis liūdėjo dėl nuodėmės pasekmių, bet ne dėl pačios nuodėmės. (Ten pat 180,181) KID 59.5

Atgaila yra liūdesys dėl nuodėmės ir nusisukimas nuo jos. Neatsisakydami nuodėmės, mes nepamatysime jos nuodėmingumo ir jei nenusisuksime nuo jos širdyje, nebus tikrų pokyčių gyvenime. KID 59.6

Yra daug tokių, kurie nesupranta tikros atgailos prigimties. Daugelis gailisi dėl nuodėmės ir netgi kažką keičia išorėje, nes jie bijo, kad jų neteisingas poelgis gali suteikti jiems skausmo, tačiau tai nėra atgaila, apie kurią kalba Biblija. Jie apverkia kančią, o ne pačią nudėmę. Toks buvo ir Ezavo liūdesys, kada jis matė, kad pirmagimio teisės neteko amžiams. (SC 23) KID 59.7