Kova Ir Drasa

PRIE DAMASKO VARTŲ, Lapkričio 28

“Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: ‘Sauliau, Sauliau, kam Mane persekioji?’” Apd 9, 3. 4. KID 334.1

Su galilėjiečių mokinių, bendravusių su Jėzumi, tikėjimu ir patirtimi Evangelijos darbe susivienijo ir Jeruzalės rabino karštas uolumas bei intelektualinė jėga. Romos pilietis, gimęs pagonių mieste bei žydas ne vien tik savo kilme, bet ir auklėjimu, patriotiniu pasišventimu bei religiniu tikėjimu, mokęsis Jeruzalėje pas žymiausią iš rabinų ir susipažinęs su visais įstatymais ir tėvų tradicijomis, Saulius iš Taršo labiausiai didžiavosi savo tauta ir karščiausiai degė panieka kitoms tautoms. Būdamas dar jaunas vyras, jis tapo garbingu sinedriono nariu. Į jį buvo žvelgiama kaip į daug žadantį žmogų, uolų tėvų tikėjimo gynėją. KID 334.2

Teologinėse Judėjos mokyklose Dievo Žodis buvo pakeistas žmogiškų išvedžiojimų. Dėl rabinų tradicijų ir išvedžiojimų jis neteko savo galios... Labai neapkęsdami Romos okupantų, jie puoselėjo pasiryžimą ginklu atgauti savo tautinę nepriklausomybę. Jie neapkentė ir žudė Jėzaus pasekėjus, kurių ramybės žinia taip prieštaravo jų ambicingiems planams. Šiuose persekiojimuose Saulius vaidino patį nuožmiausią ir negailestingiausią vaidmenį... KID 334.3

Prie Damasko vartų gautas Nukryžiuotojo regėjimas pakeitė visą jo gyvenimo tėkmę. Persekiotojas tapo mokiniu, mokytojas — mokiniu. Dienos, praleistos Damaske, tamsoje ir vienatvėje, buvo lyg metai jo patyrime. Senasis Testamentas, įrašytas jo atmintyje, tapo studijų medžiaga, o Kristus — jo Mokytoju. (Ed 64, 65) KID 334.4

Paulius nemanė, kad labai daug ką paaukojo, iškeisdamas savo fariziejiškumą į Jėzaus Kristaus Evangeliją... Kai Paulius pamatė, kad eina klaidingu keliu, jis susiejo save pagal gautą Dievišką šviesą su žmonėmis, kuriuos manė, kad reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus... Jis mokė apie Kristų, gyveno Kristumi, ir mirė kankinio mirtimi dėl Kristaus. (MS 41,1894) KID 334.5