Kova Ir Drasa

VEDĖ IR TEKĖJO, Sausio 30

“Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą.” Mt 24, 38. KID 32.1

Nojaus dienomis negailestingos jėgos tapo vyraujančiomis pasaulyje. Žmonės vienas kitam grąsindavo susidorojimu. (3SG 29, 1911) KID 32.2

Vietoje to, kad įvykdytų teisingumą savo kaimynams, jie įgyvendindavo savo pačių neteisėtus norus. Jie turėjo daug žmonų, o tai prieštaravo išmintingam Dievo įstatymui. Pradžioje Dievas davė vieną žmoną, tuo parodydamas visiems, kurie gyvens žemėje, Savo tvarką ir įstatymą šiuo atžvilgiu. Adomo ir Ievos nuodėmė ir puolimas žmonijai atnešė nuodėmę ir nelaimes. Žmogus, vadovaudamasis savo paties kūniškais troškimais, pakeitė Dievo tvarką. Kuo daugiau žmonų turėdavo vyrai, tuo labiau augo bedievystė ir skausmas. Jei kuris nors iš jų nuspręsdavo pasiimti savo kaimyno žmoną, gyvulius ar bet ką, kas jam nepriklausė, jis, nepaisydamas teisingumo ir teisių, tai padarydavo. Jis netgi džiaugdavosi savo veiksmais, jei, siekiant savo tikslų, jam pavykdavo nugalėti kaimyną savo argumentais, o jei reikia, tai jį nužudydavo. Jie tiesiog jausdavo malonumą atimdami gyvulių gyvybes. Jie juos panaudodavo maistui, o tai padidindavo jų žiaurumą ir prievartą, kol galiausiai į žmogaus kraują jie pradėjo žiūrėti abejingai. (3SG 63, 64) KID 32.3

Seto palikuonys buvo vadinami Dievo sūnumis; Kaino palikuonys — žmogaus sūnumis. Dievo sūnūs, maišydamiesi su žmogaus sūnumis, taip pat smuko, o tuokdamiesi, per žmonų įtaką jie neteko savo įspūdingo ir švento charakterio ir kartu su Kaino sūnumis susivienijo stabmeldystėje. Daugelis paniekino Dievo baimę ir mindė Jo įsakymus. Tačiau buvo keletas, kurie įgyvendino teisingumą, kurie bijojo ir gerbė savo Kūrėją. Tų keletos teisiųjų tarpe buvo ir Nojaus šeima. (SR 62) KID 32.4

Daugpatystė buvo praktikuojama jau nuo ankstyvų dienų. Ji buvo viena iš nuodėmių, sukėlusių Dievo įniršį prieš prieštvaninį pasaulį... KID 32.5

Prireikė geriausių šėtono sugebėjimų iškreipti santuokos instituciją, susilpninti jos įsipareigojimus ir sumenkinti jos šventumą. Nebuvo jokio geresnio būdo iškreipti Dievo atvaizdą žmoguje ir atverti duris skausmui ir degradavimui. (PP 338) KID 32.6