Kova Ir Drasa

ŽINOJO TIK JĖZUS, Lapkričio 9

“Žmogaus Sūnus, tiesa, eina Savo keliu, kaip apie Jį parašytą, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų bu vę negimti.” Mt 26,24. KID 315.1

Mokiniai nieko nežinojo apie Judo tikslus. Vienintelis Jėzus galėjo skaityti Jo paslaptis. Tačiau Jis viešai nesukritikavo jo. Jėzus troško laimėti jo sielą... Jo širdis šaukė: “Kaip aš galiu tave palikti?” Judas jautė šios meilės jėgą. Kada Išgelbėtojo rankos plovė purvinas kojas ir šluostė jas rankšluosčiu, Judo širdį varstė paskatinimas išpažinti savo nuodėmę. Bet Jis nenorėjo nusižeminti, užkie-tino savo širdį ir neatgailavo, o akimirkai nustumti į šalį savieji paskatinimai vėl jį užvaldė. Dabar Judas įsižeidė dėl Kristaus poelgio, nuplaunant Savo mokiniams kojas. Jis svarstė, jei Jėzus gali taip Save pažeminti, tai Jis negali būti Izraelio karaliumi. Žlugo visos viltys į pasaulietinę garbę laikinojoje karalystėje. Judas buvo patenkintas, kad nieko nepavyks gauti sekant Kristumi... Jis buvo demonų apsėstas ir galutinai apsisprendė užbaigti sutartą darbą išduodant Savo Viešpatį. (DA 645) KID 315.2

Išdavikas Judas dalyvavo paskutinėje Vakarienėje. Jis priėmė iš Jėzaus Jo paaukoto kūno ir išlieto kraujo simbolius. Jis girdėjo žodžius: “Darykite tai Mano atminimui.” Sėdėdamas šalia Dievo Avinėlio, išdavikas mąstė apie savo tamsius tikslus ir puoselėjo savo nešvarias kerštingas mintis. (Ten pat, 653) KID 315.3

Per Velykų Vakarienę Jėzus įrodė Savo dieviškumą, atskleisdamas išdaviko ketinimus. Jis švelniai įtraukė Judą į tarnavimą mokiniams. Tačiau paskutinis meilės kreipimasis nebuvo išgirstas. Judo likimas buvo nulemtas ir tos kojos, kurias Jėzus nuplovė, pasuko atlikti išdaviko darbą. (Ten pat, 720) KID 315.4

Kol nebuvo žengtas šis žingsnis, Judas dar nebuvo peržengęs galimybės atgailauti ribos. Tačiau, jam palikus Viešpaties ir savo draugų mokinių ratą, buvo priimtas galutinis sprendimas. Jis peržengė galutinę ribą. (Ten pat, 654, 655) KID 315.5

Kiek yra tokių šiandien, kurie kaip Judas, išduoda savo Viešpatį? (5BC 1102) KID 315.6