Kova Ir Drasa

PETRAS PAŽVELGĖ ATGAL, Spalio 31

“Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė ji ir tarė: “Silpnatiki, ko suabejojai?!” Mt 14, 31. KID 306.1

Žiūrėdamas į Jėzų, Petras ejo saugiai. Bet, kai patenkintas savimi jis žvilgtelėjo atgal į savo bičiulius valtyje, jo akys nukrypo nuo Išgelbėtojo. Pūtė smarkus vėjas ir kilo aukštos bangos... Akimirkai Jėzus dingo iš jo akiračio ir jo tikėjimas susilpnėjo. Jis pradėjo skęsti, bet tuo metu, kai bangos kvietė mirtį, Petras pakėlė akis nuo šėlstančio vandens ir, žvelgdamas į Jėzų, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!” Jėzus greitai sugriebė jį ranka, sakydamas: “Silpnatiki, ko suabejojai?!” KID 306.2

Jėzus nepaleido Petro rankos, kol jie, eidami šalia vienas kito, įžengė į valtį. Dabar Petras jautėsi prislėgtas ir tylėjo. Jis neturėjo jokios priežasties didžiuotis prieš savo draugus, nes netikėjimas ir puikybė vos neatėmė gyvybės. Nukreipęs akis nuo Jėzaus, jis neteko savo pagrindo ir pradėjo skęsti. KID 306.3

Kai patenkame į bėdą, labai dažnai esame lyg Petras! Mes žiūrime į bangas, užuot neatitraukę akių nuo Išgelbėtojo. Mūsų kojos slysta ir išdidumo bangos užlieja mūsų sielas. Jėzus pašaukė Petrą ne tam, kad jis pražūtų. Jis ne tam šaukia mus sekti Juo, kad paskui paliktų mus... KID 306.4

Šiuo įvykiu ežere Jėzus norėjo atskleisti Petrui, kad jo saugumas nuolat priklauso nuo Dieviškosios galios. Tarp pagundų audrų jis gali saugiai vaikščioti tik tada, kai pasikliauja Išgelbėtoju. Tada, kai Petras pamanė esąs stiprus, jis iš tikrųjų buvo silpnas. Jeigu jis būtų pasimokęs iš to atsitikimo ežere, nebūtų suklupęs, kai jam atėjo didžiojo išbandymo metas. KID 306.5

Diena iš dienos Dievas moko Savo vaikus. Kasdieninio gyvenimo smulkmenos ruošia mus atsakingam darbui, kuriam mus paskyrė Jo Apvaizda. Ar mes įveiksime didžiąją gyvenimo krizę, ar pralaimėsime, priklauso nuo to, kaip atlaikysime kasdieninio gyvenimo išbandymus. (Ten pat, 381, 382) KID 306.6