Kova Ir Drasa

302/365

SIMONO ŠIRDIES PASIKEITIMAS, Spalio 29

“Taigi esi nepateisinamas, kad ir kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitus. Juk, teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.” Rom 2,1. KID 304.1

Vaišių šeimininką Simoną paveikė Judo kritika dėl Marijos dovanos ir jį nustebino Jėzaus elgesys. Buvo įžeistas jo fariziejiškas išdidumas. Jis žinojo, kad daugelis jo svečių stebi Kristų su nepasitenkinimu ir nepasitikėjimu. Savo širdyje jis pagalvojo: “Jeigu Šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį paliečia, — kad ji nusidėjėlė” (Lk 7,39). Išgydydamas Simoną nuo raupsų, Kristus išgelbėjo jį nuo neišvengiamos mirties. Bet dabar Simonas abejojo, ar Išgelbėtojas yra pranašas... Jis manė, kad Jėzus nežino nieko apie šią moterį, kuri taip laisvai elgiasi, nes jei Jis žinotų, tai jai neleistų Jo paliesti... KID 304.2

Kaip pranašas Natanas pokalbyje su Dovydu, Kristus paslėpė svarbią pamoką po palyginimo šydu. Jis namų šeimininkui leido pačiam paskelbti sau nuosprendį. Simonas pastūmėjo į nuodėmę moterį, kurią dabar niekino. Jis ją buvo baisiai nuskriaudęs... Bet Simonas jautėsi teisesniu už Mesiją, todėl Jėzus troško, kas jis pamatytų, kokia didelė jo kaltė iš tiesų yra. Jis parodė, kad jo nuodėmė yra daug sunkesnė už jos nuodėmę, juk penkių šimtų denarų skola viršija penkiasdešimties denarų skolą... KID 304.3

Simono šaltumas ir aplaidumas rodė, kaip menkai jis vertina iš Gelbėtojo gautą gailestingumą. Simonas manė, kad pagerbė Jėzų, nes pakvietė Jį į savo namus. Bet dabar jis pamatė save, koks yra iš tikrųjų... Jo pamaldumas buvo fariziejiškas drabužis... Marija buvo nusidėjėlė, kuriai buvo atleistos nuodėmės, o jis buvo nusidėjėlis, kuris negavo atleidimo. Griežta teisingumo taisyklė, kurią jis troško panaudoti prieš ją, pasmerkė jį patį. KID 304.4

Simoną sujaudino Jėzaus gerumas, juk Jis atvirai jo nepeikė svečių akivaizdoje. Su juo nebuvo pasielgta taip, kaip jis linkėjo Marijai... Griežtas pasmerkimas būtų jį atbaidęs nuo atgailos, o kantrus įkalbinėjimas įtikino jį klydus. Jis suprato, kokia didelė jo skola Viešpačiui. Jis atgailavo. Išdidusis fariziejus tapo kukliu, pasiaukojančiu mokiniu. (Ten pat, 566-568) KID 304.5