Kova Ir Drasa

NE VIENAS NEBUVO TOBULAS, Spalio 10

“Deja, mes šitą lobį nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.” 2Kor 4,7. KID 285.1

Visi mokiniai turėjo rimtų ydų, kai Jėzus juos pašaukė tarnauti. Netgi Jonas, kuris arčiausiai bedravo su romumo ir nusižeminimo pavyzdžiu, iš prigimties nebuvo romus ir paklusnus. Jis ir jo brolis buvo vadinami “griaustinio sūnumis”. Jiems esant su Jėzumi, bet kokia jiems parodyta nepagarba sukeldavo jų pasipiktinimą. Pyktis, keršto jausmas, polinkis smerkti — visa tai buvo būdinga Jo mylimam mokiniui. Jis buvo ambicingas ir išdidžiai stengėsi būti pirmuoju Dievo karalystėje. Bet diena po dienos, priešingai jo dvasiai, jis matė Jėzaus švelnumą ir pakantumą, girdėjo Jo nusižeminimo ir kantrumo pamokas. Jis atvėrė savo širdį dieviškai įtakai ir tapo ne tik Gelbėtojo žodžių klausytoju, bet ir jų vykdytoju. Jo “aš” pasislėpė Kristuje. Jis išmoko traukti Kristaus jungą ir nešti Jo naštą. KID 285.2

Jėzus prieidavo ir įspėdavo Savo mokinius, bet, nepaisant to, Jonas ir kiti jo broliai nepaliko Jo. Gelbėtojas neišsižadėjo jų dėl jų silpnumo ir netobulumo. Jie iki galo dalijosi Jo išmėginimais ir mokėsi Jo gyvenimo pamokų. Žiūrint į Kristų, keitėsi jų charakteriai... KID 285.3

Savo atstovais tarp žmonių Kristus pasirinko ne tyrus angelus, o žmones, turinčius tokius pat potraukius, kaip ir tie, kuriuos jie siekė išgelbėti... KID 285.4

Patys patyrę išbandymus, jie susipažino su šio kelio pavojais ir sunkumais, todėl yra kviečiami eiti pas kitus, kurie patiria panašius išbandymus. Tai yra sielos, kamuojamos abejonių, slegiamos netobulumų, silpno tikėjimo ir nesugebančios įžvelgti Nematomąjį. Tačiau draugas, ateinantis pas juos Kristaus vietoje, kurį jie gali matyti, gali tapti pagalba, sustiprinančia jų trapų tikėjimą Kris-tumi. Mes turime dirbti kartu su dangiškaisiais angelais, rodydami pasauliui Jėzų. (Ten pat, 295-297) KID 285.5