Kova Ir Drasa

MILŽINAI ŽEMĖJE, Sausio 27

“Tomis dienomis, kaip ir vėliau, kai Dievo sūnūs susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai. Jie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai”. Pr 6,4. KID 29.1

Pirmieji žemės žmonės savo instrukcijas gavo iš Dievo, sukūrusio pasaulį. Tie, kurie gavo žinias tiesiai iš begalinės išminties, nestokojo jokio pažinimo... KID 29.2

Dabar yra daug išradimų ir patobulinimų, darbą lengvinančių mašinų, kokių neturėjo žmonės senovėje. Jiems jų nereikėjo... KID 29.3

Žmonės iki tvano gyveno daug šimtų metų, o šimto metų su-laukęs žmogus buvo laikomas jaunuoliu. Šie žmonės turėjo sveikus protus ir tvirtus kūnus... Jie savo pilnavertį gyvenimą pradėdavo nuo šešiasdešimties iki šimto metų, kai tuo tarpu dabar ilgiausiai gyvenantys žmonės, sulaukę tokių metų ir suvaidinę savo vaidmenį savo trumpame amžiuje, pasitraukia iš aktyvaus gyvenimo. (4SG-a 154-156) KID 29.4

Buvo daug žmonių milžinų, turinčių didelį ūgį ir jėgą, pripažintų dėl savo išminties, galinčių atlikti pačius nuostabiausius darbus, bet tuo pačiu pasižymėjusių bedieviškumu, įsigalėjusiu proporcingai jų meistriškumui ir protiniams sugebėjimams. KID 29.5

Dievas išliejo daug gausių dovanų prieštvaniniams žmonėms, bet jie naudojo Jo dosnias dovanas savęs pačių išaukštinimui ir pavertė jas prakeikimu, sukoncentruodami dėmesį į dovanas, o ne į Jį. Jie naudojo auksą ir sidabrą, brangius akmenis ir geriausią medį, statydami savo buveines, kuriose gyveno stengdamiesi papuošti vienas kitą savo meno grožiu. Jie stengėsi patenkinti savo išdidžių širdžių troškimus ir mėgavosi malonumais ir nedorybėmis. (PP 90, 91) KID 29.6

Jų vaizduotė iškrypo, nes jie išstūmė Dievą iš savo planų ir pasitarimų. Jie buvo išmintingi daryti tai, ko Dievas jiems niekada neliepė daryti, išmintingi daryti blogį... Jie naudojo jiems dosniai paskirtą malonės laiką, išjuokdami Nojų. Jie menkino ir kritikavo jį. Jie juokėsi iš jo keisto uolumo ir stipraus tikėjimo apie teismą, kurį, anot Nojaus, Dievas iš tikrųjų įgyvendins. Jie kalbėjo apie mokslą ir apie dėsnius, valdančius gamtą. Tačiau iš Nojaus žodžių jie padarė sau šventę, vadindami jį išprotėjusiu fanatiku. (1BC 1090) KID 29.7