Kova Ir Drasa

VIEŠPATIES GARBĖ IŠAUKŠTINTA, Rugpjūčio 21

“Jo — tik trapus petys, o su mumis — Viešpats, mūsų Dievas, padedantis mums ir kovojantis mūsų kovas. Žmones Judo karaliaus Ezekijo žodžiai labai padrąsino.” 2Met 32,8. KID 235.1

Ankstyvaisiais savo valdymo metais Ezekijas, vykdydamas Ahazo sudarytą susitarimą, toliau mokėjo duoklę Asirijai. Tuo pat metu, pasitaręs su savo vyresnaisiais ir galiūnais, jis visais įmanomais būdais stiprino karalystės apsaugą... KID 235.2

Ilgai laukta krizė galiausiai atėjo. Jude pasirodė pergalingai žygiuojančios Asirų pajėgos. Visos Judo viltys dabar buvo Viešpatyje. Nebuvo galima gauti jokios pagalbos iš Egipto, o aplinkui nebuvo jokios tautos, galėjusios ištiesti pagalbos ranką...“Sanheribas rašė laiškus, įžeidinėdamas Viešpati, Izraelio Dievą, apie Jį sakydamas: “Kaip kitose šalyse tautų dievai neišgelbėjo savo žmonių iš mano rankos, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės Jo tautos iš mano rankų.” (2Met 32,17). KID 235.3

Judo karalius, gavęs pajuokiantį laišką, nunešė į šventovę ir padėjo jį Viešpaties akivaizdon bei su stipriu tikėjimu meldėsi pagalbos iš dangaus, kad žemės tautos galėtų žinoti, kad hebrajų Dievas dar gyvena ir valdo. Ant svarstykių buvo pastatyta Viešpaties garbė, todėl Jis vienintelis galėjo suteikti pergalę... KID 235.4

Ezekijas nebuvo paliktas be vilties. Pas jį buvo atsiųstas Izaijas su žinia: “Taip kalba Viešpats, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą dėl pagalbos prieš Asirijos karalių Sanheribą” (Iz 37,21)... Ta pačią naktį atėjo išgelbėjimas. “Viešpaties angelas atėjo į asirų stovyklą ir užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančiu” (Iz 37,36). KID 235.5

Hebrajų Dievas nugalėjo išdidžiuosius asirus. Viešpaties garbė buvo išaukštinta aplinkinių tautų akyse. Žmonių, buvusių Jeruzalėje, širdys prisipildė švento džiaugsmo. Jų uolios maldos dėl išgelbėjimo buvo prisotintos ašarų ir atgailos už nuodėmes. Savo didžiausioje bėdoje jie visiškai pasitikėjo Dievo galia išgelbėti, ir Jis jų neapvylė. (Ten pat, 350-362) KID 235.6