Kova Ir Drasa

217/365

ELIJO ĮPĖDINIS, Rugpjūčio 5

“Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užgimsime, bet visi būsime pakeisti — staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime pakeisti.” 1Kor 15,51.52. KID 219.1

Kamuojamas vienatvės ir nusivylimo, būdamas dykumoje, Elijas jautėsi pavargęs nuo savo gyvenimo ir meldėsi, kad galėtų mirti. Bet Viešpats Savo malonėje nepaklausė jo žodžių. Elijui prieš akis dar buvo didelis darbas, o jam atlikus pareigas, jis neturėjo mirti nusivylime ir senatvėje. Jam buvo skirta ne atgulti į kapą, bet su Dievo angelais užžengti Jo akivaizdon. “Tai matydamas, Eliziejus sušuko: “Tėve, tėve! Tu, Izraelio kovos vežimai ir raitija!” Nebe-matydamas jo, jis griebė savo drabužius ir perplėšė į dvi dalis. Tada pakėlė nukritusią Elijo skraistę ir, sugrįžęs prie Jordano kranto, sustojo. Paėmęs nukritusią Elijo skraistę, sudavė per vandenį, tardamas: “Kur Viešpats, Elijo Dievas?” Jam sudavus per vandenį, vanduo persiskyrė į dešinę bei kairę, ir jis perėjo. Pranašų mokiniai, buve kitoje pusėje — Jeriche, tai pamatę, pareiškė: “Elijo dvasia pasilieka su Eliziejumi!” Atėję jo pasitikti, nusilenkė jam, puldami kniūbsti.” ( 2Kar 2,12-15). KID 219.2

Kada Viešpats per Savo apvaizdą mato tinkama iš Savo darbo pasiimti tuos, kuriems suteikė išminties, Jis padeda ir sustiprina jų įpėdinius, jei tik šie kreipsis Jo pagalbos ir vaikščios Jo keliais. Jie gali būti netgi išmintingesni nei jų pirmtakai, nes gali perimti jų patyrimą ir pasimokyti iš jų klaidų. (Ten pat, 228) KID 219.3

Elijas buvo Dievo įrankis nugalint milžinišką blogį... Elijo pasekėjas turėjo būti toks, kuris galėtų vesti Izraelį saugiu keliu. Dievas tokiam darbui Eliziejų ruošė jau nuo mažų dienų... KID 219.4

Kiekvienas gyvenimo poelgis atskleidžia charakterį ir tik tas, kuris mažuose darbuose parodo, “jog yra darbininkas, neturintis ko gėdytis”, bus Dievo pagerbtas, suteikiant jam atsakingas pareigas. (Ed 60, 61) KID 219.5