Kova Ir Drasa

APIPLĖŠĖ SAVE, Liepos 25

“Elijas buvo vargo žmogus, kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.” Jok 5,17.18. KID 208.1

Galime daug ko pasimokyti iš Elijo patyrimo. Jo tikėjimas buvo išbandytas, kada ant Karmelio kalno jis meldėsi lietaus, tačiau jis buvo atkaklus, pateikdamas savo prašymą Dievui... Jei šeštąjį kartą jis būtų pasidavęs nusivylimui, į jo maldą nebūtų buvę atsakyta, bet jis meldėsi tol, kol buvo atsakyta. Mes turime Dievą, Kurio ausys nėra apkurtusios mūsų prašymams ir jei mes išbandysime Jo Žodį, Jis pagerbs mūsų tikėjimą. Jis nori, kad mūsų norai persipintų su Jo planais, ir tik tada Jis gali saugiai mus laiminti, nes, gavę palaiminimą, mes nepasisavinsime garbės sau, bet atiduosime visą šlovę Dievui. Dievas ne visada iš pirmo karto atsako į mūsų maldas, nes jei Jis tai darytų, mes galime neįvertinti teisės gauti visas Jo mums išliejamas palaimas. Taip galime tapti nerūpestingi ir nesuprasti, kad esame priklausomi nuo Jo ir Jo pagalbos ir pamiršti prižiūrėti savo širdis, kad jose neglūdėtų jokia nuodėmė. KID 208.2

Elijas nusižemino iki tokio lygio, kad nepasisavintų sau visos šlovės. Tai yra sąlyga, kada Viešpats išklauso maldą, nes tada mes Jam atiduosime visą garbę. Įprotis šlovinti žmones susilaukia blogų pasekmių. Jie giria vienas kitą, kol galiausiai žmonės galvoja, jog visa šlovė ir garbė priklauso jiems. Kada tu aukštini žmogų, statai spąstus jo sielai ir atlieki šėtono darbą... Vienintelis Dievas yra vertas būti šlovinamu. (2BC 1034,1035) KID 208.3

Kada jis (Elijas) tyrinėjo savo širdį, jis, atrodytų, vis menkėjo ir menkėjo savo ir Dievo akyse. Jam rodėsi, kad jis yra niekas, o Dievas yra viskas. Pasiekęs savęs išsižadėjimo tašką, jis glaudėsi prie Gelbėtojo, kaip savo vienintelio teisumo ir pagalbos, ir tada jis gavo atsakymą. (Ten pat, 1035) KID 208.4