Kova Ir Drasa

DU KELIAI, Sausio 19

“Abelis savo ruožtu aukojo savo kaimenės rinktines pirmienas. Viešpats maloniai pažvelgė į Abelį ir jo atnašą, o į Kainą ir jo atnašą nepažvelgė. Todėl Kainas buvo labai piktas ir prislėgtas”. Pr 4, 4.5. KID 21.1

Kainas prieš Dievą atėjo murmėdamas ir su nepasitikėjimu širdyje dėl pažadėtosios aukos ir dėl aukojamos aukos būtinumo. Jo dovana neišreiškė jokios atgailos už nuodėmę. Jis, kaip ir daugelis dabar, jautėsi, jog paklusnumas detaliai Dievo planui ir patikėjimas savo išgelbėjimo pažadėtajam Gelbėtojui būtų savo silpnumo pripažinimas. Jis pasirinko pasitikėjimo savimi kelią. Jis ateis su savo nuopelnais. Jis neatneš avinėlio ir nesumaišys jo kraujo su auka, bet pristatys savo vaisius, savo darbo produktus. Jis savo auką pristatė kaip kažkokią malonę, padarytą Dievui, per ką jis tikėjosi užsitarnauti Dievo pripažinimą. Kainas pakluso pasistatydamas aukurą, pakluso ir atnešdamas auką, tačiau tai buvo tik dalinis paklusnumas. Pati esminė dalis — pripažinimas, jog reikalingas Gelbėtojas, buvo palikta... KID 21.2

Abelis ir Kainas atstovauja dvi žmonių klases, kurios egzistuos iki laiko pabaigos. Vieni naudojasi paskirta auka už nuodėmes, kiti išdrįsta būti priklausomais tik nuo savo nuopelnų. Jų aukose nėra dieviško tarpininkavimo ir dėl to jos negali jų suderinti su Dievu. Tik dėka Kristaus nuopelnų mūsų nuodėmės gali būti atleistos... KID 21.3

Yra tokių, kurie sako, kad žmonijai reikia ne atpirkimo, bet vystymosi, kad ji galėtų atsinaujinti ir pakelti save. Kaip ir Kainas, kuris manė užsitikrinti Dievišką paklusnumą auka, kurioje nebuvo aukos kraujo, taip ir jie tikisi išaukštinti žmoniją iki dieviško standarto, atmesdami suderinimą. Kaino istorija rodo, kokios bus pasekmės. Ji rodo, kuo žmogus gali tapti be Kristaus. Žmonija neturi savyje jėgų atgaivinti savęs. Ji krypsta ne aukštyn link dieviškumo, bet žemyn link šėtoniškumo. Kristus yra mūsų vienintelė viltis. “Ir nėra niekąme kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti”. (Apd 4, 12). (Ten pat 72, 73) KID 21.4