Kova Ir Drasa

ELIJAS PRIEŠ AHABĄ, Liepos 21

“Ne aš Izraelį varginau, — atsikirto Elijas, — bet tu ir tavo tėvo namai, nes atmetėte Viešpaties įsakymus ir ėjote paskui Baalą.” 1Kar 18,18. KID 204.1

Bėgant ilgiems sausros ir bado metams, Elijas karštai meldėsi, kad Izraelio širdys gręžtųsi nuo stabmeldystės prie sąjungos su Dievu. Viešpaties rankai stipriai užgulus palaužtą šalį, pranašas kantriai laukė... KID 204.2

Galiausiai, po daugelio dienų, aplankė Viešpats Savo žodžiu Eliją. “Eik ir pasirodyk Ahabui. Aš atsiųsiu žemei lietaus.” (1Kar 18,1). KID 204.3

Karalius ir pranašas stovėjo priešais vienas kitą. Nors ir pilnas aistringos neapykantos, Elijo akivaizdoje Ahabas atrodė bejėgis ir nedrąsus. Ištaręs savo pirmuosius žodžius: “Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?” (1Kar 18, 17), jis nesąmoningai atskleidė slaptus širdies jausmus. Ahabas žinojo, kad pagal Dievo žodį dangus tapo tarsi varinis, tačiau jis vis tiek kaltino pranašą už tas varginančias, žemę slegiančias bausmes... KID 204.4

Žinodamas, jog yra nekaltas, Elijas nesistengė teisintis prieš Ahabą ar meilikauti karaliui. Taip pat jis nebandė išvengti karaliaus pykčio, pranešdamas gerą žinią, jog sausra jau beveik baigėsi. Jis neatėjo atsiprašinėti. Pasipiktinęs ir uolus dėl Dievo garbės, jis atmetė Ahabo kaltinimą, pareikšdamas, kad tai dėl jo ir jo tėvų nuodėmių Izraelį užklupo ši baisi nelaimė... KID 204.5

Šiandien yra reikalingas griežtas pabarimas, nes sunkios nuodėmės atskyrė žmones nuo Dievo... Ramūs pamokslai, kurie taip dažnai yra pamokslaujami, nepalieka didesnio įspūdžio, nes trimitas skleidžia neaiškų garsą. Žmonių širdžių nepaliečia aiškios ir aštrios Dievo Žodžio tiesos... KID 204.6

Dievui reikia tokių žmonių kaip Elijas, Natanas ir Jonas Krikštytojas, kurie ištikimai neštų Jo žinią, negalvodami apie pasekmes. Jam reikia žmonių, kurie drąsiai skelbtų tiesą net ir tada, kai reikėtų paaukoti viską, ką jie turi. (PK 133-142) KID 204.7