Kova Ir Drasa

ŠLOVĖ TAM, KURIAM JI PRIKLAUSO, Liepos 12

“Tebūna palaimintas Viešpats, tavo Dievas, Kuris parodė tau malonę, pasodindamas tave į Izraelio sostą! Iš amžinosios meilės Izraeliui padarė Viešpats tave karaliumi teisingumui ir teisumui vykdyti” 1Kar 10, 9. KID 195.1

Šventyklos dizaineris buvo didesnis už Saliamoną. Čia atsiskleidė Dievo šlovė ir išmintis. Žmonės, nesusipažinę su šiuo faktu, natūraliai šlovino Saliamoną kaip architektą ir statytoją, tačiau karalius nesisavino sau garbės už šventovės suplanavimą ir pastatymą. KID 195.2

Taip atsitiko ir tada, kada Šebos karalienė apsilankė pas Saliamoną. Išgirdusi apie jo išmintį ir apie pastatytą šventovę, ji pasiryžo “pasitikrinti sunkius klausimus statydama” ir pati pamatyti jo įžymius darbus. Lydima tarnų palydos ir daugybės kupranugarių nešulių “brangių kvepalų, daugybe aukso ir brangių akmenėlių”, ji išsiruošė į ilgą kelionę Izraelio link. “Ji atvyko į Jeruzalę su didžiule palyda, su kupranugariais, apkrautais kvepalais, daugybe aukso ir brangakmeniais. Atvykusi pas Saliamoną, ji išsakė visą, kas gulėjo jai ant širdies” (1Kar 10, 2). Ji kalbėjosi su juo apie gamtos paslaptis, o Saliamonas mokė ją apie gamtos Dievą, Didįjį Kūrėją, gyvenantį aukštai danguje ir visą valdantį. “Saliamonas atsakė į visus jos klausimus. Nebuvo dalyko, kurio karalius nebūtų žinojęs, ir klausimo, į kurį nebūtų galėjęs atsakyti.” (1Kar 10, 3). KID 195.3

“Matydama visą Saliamono išmintį, rūmus, kuriuos buvo pastatęs, stalo valgius, bei aplink sėdinčius dvariškius, paslaugas ir apdarą tarnų, taurininkų ir deginamąsias aukas, kurias jis atnašavo Viešpaties namuose, Šebos karalienė neteko žado. Ji tarė karaliui: “Kalbos, kurias girdėjau savo šalyje, apie tavo darbą ir išmintį, buvo teisingos, bet aš netikėjau kalbomis, kol pati neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Tikėk manimi, man nė pusės tiesos nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir gerovė smarkiai viršija kalbas, kurias buvau girdėjusi.” (1Kar 10, 4-7). KID 195.4

Baigiantis karalienės viešnagei, Saliamonas buvo jai taip daug papasakojęs apie savo išminties ir klestėjimo šaltinį, kad ji buvo priversta girti ne žmogų, bet sušukti: “Tebūna palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris parodė tau malonę, pasodindamas tave į Izraelio sostą! Iš amžinosios meilės Izraeliui padarė Viešpats tave karaliumi teisingumui ir teisumui vykdyti.” (1Kar 10,9). Dievo buvo numatyta, kad tokį įspūdį susidarytų visi žmonės. (PK 66, 67) KID 195.5